Liko tik du mėnesiai iki numatyto termino, Valstybės kontrolės schema

J. Pinskus: dabartinė Regionų plėtros programa sukurta „dėl paukščiuko“

Valstybės kontrolė įvertino Regionų plėtros programą ir nustatė, kad savivaldybės pasigedo kultūros, žemės ūkio, ekonomikos ir inovacijų bei energetikos sričių priemonių. 2022–2030 m. programos rengimas organizuotas nepakankamai efektyviai ir rezultatyviai, nes regionų poreikius atliepė tik iš dalies.

Programa turėjo būti platesnė, esamos priemonės – patrauklesnės regionams ir savivaldybėms bei turėjo daugiau prisidėti sprendžiant jų problemas. Nesant pakankamos programos apimties ir laiku į priemonių planavimą neįtraukus regionų bei savivaldybių, nesprendžiamos visos regionams aktualios problemos, plėtros planavimas nevyksta „iš apačios į viršų“. Sukurtas programoje dalyvaujančių įstaigų kompetencijų tinklas, bet į jo sudėtį neįtraukti ekspertai, galintys užtikrinti ekspertinę pagalbą regionų plėtros taryboms ir savivaldybėms. Programos parengimas vėlavo ir užtruko apie 1,5 metų, todėl trumpėja jos įgyvendinimo laikotarpis. Reikalinga aktyvesnė lyderystė ieškant savivaldybėms aktualių priemonių, bet iki numatyto termino likus dviem mėnesiams, nesuplanuota 33 proc. regioninės pažangos priemonėms skirtų lėšų, du regionai dar nesuplanavo 50 proc. lėšų.

Vertindamas situaciją, Lietuvos regionų partijos pirmininkas priminė, kad per visą dabartinio Seimo kadenciją buvo bandoma atkreipti valdančiųjų dėmesį į regionines problemas, tačiau to padaryti taip ir nepavyko.

„Sostinėje sėdintys klerkai nežino, kaip ir kuo gyvena likusi Lietuvos dalis. Kadangi kalbama apie socialiai jautrias sritis, į šių klausimų sprendimą privalėjo būti įtrauktos ir savivaldybės, bet to irgi nebuvo padaryta“, - pastebėjo Seimo narys.

Tai, pasak jo, lėmė, kad buvo sukurti su savivaldybių lūkesčiais prasilenkiantys aprašai.

„Nors kalbama apie socialinės atskirties mažinimą, tačiau esama programa prie to neprisidės. Tarkim, remiantis ja, į naujai statomus socialinius būstus gali pretenduoti tik neįgalieji ir daugiavaikės šeimos, o visi kiti, laukiantys jų ne vienus metus, „paliekami už borto“. Mokyklos, ministerijos nurodymu, optimizuotos, tačiau joms parama numatyta tik sporto inventoriaus pirkimui, bet ne moksleivių sąlygų gerinimui, – jautrias problemas vardino J. Pinskus. – Už europinius pinigus galima įrengti takus prie lankytinų objektų, bet negalima tiesti kelių. Už juos negalima įrengti kanalizacijos tinklų, jeigu gyvenvietėje yra mažiau negu 200 žmonių. Prisiminus bendrą Lietuvos demografinę padėtį, toks reikalavimas skamba absurdiškai ir, faktiškai, svarbiausių problemų sprendimai permetami ant tam finansavimo neturinčių savivaldybių pečių.“

Politiko nuomone, situacijos nepakeis ir Valstybės kontrolės ataskaita, kurią sėkmingai galima ignoruoti.

„Institucija patvirtino, tai ką nuolat kartojo savivaldybių atstovai – pinigai lyg ir skiriami, tačiau aprašai numato tiek suvaržymų, kad savivaldybės praktiškai negali jais pasinaudoti. Viena kita gal ir atitiks kriterijus, bet dauguma į tai numos ranka. Tai apie kokį atskirties mažinimą, kokį gyventojų pritraukimą į regionus mes kalbame? – retoriškai klausė J. Pinskus. – Kita vertus, kadangi programa numatyta iki 2030 metų, mano nuomone, naujajai Vyriausybei teks užduotis ją peržiūrėti ir kaip galima skubiau redaguoti taip, kad ji atitiktų regionų lūkesčius, skatintų joje dalyvauti ir duotų ne „popierinius“, bet apčiuopiamus rezultatus.“

Siekiame

Sėkmės, kūrybiško darbo, telkiančio bendraminčius bendram tikslui – gerinti mūsų valstybės žmonių gyvenimo kokybę, drąsiai priimti iššūkius. Ne tuščiažodžiauti ar vaikytis asmeninių interesų, bet realiai dirbti, iškovojant gyventojų pasitikėjimą Lietuvos regionų partija!   Stiprūs regionai -stipri Lietuva! 

Mus REMIA