Lietuvos regionų partijos pirmininkas, Seimo frakcijos seniūnas Jonas Pinskus:
-Prieš pradėdama dirbti premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė įsipareigojo pasiekti esminį ekonominį proveržį, skatinti augantį darbo našumą ir didėjančias tiesiogines užsienio investicijas,
plėsti skaitmenizaciją, įgyvendinti valstybinę atvirų duomenų politiką, sukurti draugišką aplinką, palankią naujoms darbo vietoms steigti ir verslui plėtoti. Buvo daug kalbėta apie atskirties mažinimą, atvirumą, skaidrumą ir aukštus moralės standartus, tačiau nieko iš viso to taip ir nebuvo padaryta.
Lietuvos regionų partija nuolat akcentavo, kad atskirtis šalyje tarp skirtingų regionų ir jų gyventojų yra didžiulė bei nuolat auga, nes regioninei politikai skiriama per mažai dėmesio ir neįsiklausoma nei į gyventojų, nei į specialistų nuomonę. Augančios atskirties problemą savo kalbose yra pabrėžęs ir Prezidentas Gitanas Nausėda.
Mūsų nuomone, dabartinę sudėtingą situaciją lėmė ne kas kita, bet šios Vyriausybės nekompetencija. Užsienio reikalų ministerija sugadino šalies santykius ne tik su kaimyninėmis valstybėmis, bet ir su Kinija, taip pridarydami Lietuvai milijardinių nuostolių. Todėl įmonės toliau atleidžia darbuotojus, o nuostoliai, neišnaudojant visų turimų Klaipėdos uosto ir Lietuvos geležinkelių pajėgumų, auga. Pastarosios įmonės nuostolius, tikėtina, būtų galima sumažinti, tačiau valdantieji neleido atlikti nei jos, jei Registrų Centro bei Igničio auditų.
Inovacijų ir ekonomikos ministerijos žadėtų Taivano investicijų sulaukta taip pat nebuvo. Maža to, praėjusiais metais Lietuva neįsisavino 472 mln. eurų europinės paramos, kad būtų ženkliai prisidėję prie šalies ekonomikos skatinimo.
Susisiekimo ministerijai buvo pateiktas veikiančiu lenkų pavyzdžiu paremtas pasiūlymas, kaip tvarkyti baigiančius subyrėti Lietuvos kelius, tiltus ir viadukus. Kelių atgaivinimas ne tik sukurtų naujas darbo vietas, bet ir pritrauktų žmones į merdintį Lietuvos kaimą. Deja jis liko neišgirstas, o ministerija tęsia regionų gyventojams ypač svarbaus Lietuvos pašto naikinimą.
Regionų gyventojai paliekami ne tik be spaudos, bet ir be švietimo įstaigų, vadinant tai optimizacija, nors tuo pat metu privačioms ir valstybinėms mokykloms taikomi dvejopi standartai. Kita vertus, premjerės požiūrį į švietimą puikiai atspindi jos „skuba“ teikiant jau trečią švietimo, mokslo ir sporto ministrą.
Regionuose nelieka medicininės priežiūros įstaigų, iškeliant jas į didžiuosius miestus, kas lemia, jog netrukus dalis moterų turės gimdyti pakeliui į gimdymo namus ar žmonės mirs laiku nesulaukę pagalbos.
Vyriausybė net nepabandė spręsti su pareigūnų trūkumu ir jiems tenkančiu krūviu susijusių problemų, todėl šalyje, ir ypač – regionuose, tragiškai jų trūksta.
Regionams numatytos lėšos vėluoja trejus metus, aprašai paruošti tik dabar, tačiau taip, kad didžioji dalis savivaldybių, net ir norėdamos, negalės atitikti kriterijų ir pasinaudoti šia parama. Keisti dalykai ir neaiškūs sandoriai vyksta energetikos sektoriuje, tačiau tai premjerei nekliūna ir atsakomybėn už tai niekas netraukiamas.
Nepaisant visų pažadų, I. Šimonytės Vyriausybė taip ir neišmoko girdėti kitaminčių, todėl visi jos projektai, faktiškai, stumiami buldozeriu, o beveik visos į ekonomikos gerinimą arba atskirties mažinimą nukreiptos iniciatyvos – atmetamos. Problemas valdantieji mėgina spręsti paprasčiausiu būdu – didindami mokesčius ir skolindamiesi, taip stumdami šalį į dar didesnę prarają.
Akivaizdu, kad buvo padaryta daug klaidų, o visų minėtų veiksnių visuma lėmė, kad Lietuvos regionų partijos frakcija priėmė sprendimą susilaikyti balsuojant dėl I. Šimonytės skyrimo premjere klausimo.