– visada žmonės bus svarbiau nei kažkieno interesai“
Šiemet Valstybės dienos proga įteiktas Laisvės gynėjo teisinio statuso pažymėjimas bei Laisvės gynėjo ženklas ir pamaryje gimusiam, zanavykų krašte užaugusiam Ričardui Lekavičiui, Sūduvos šiaurinės rinkiminės apygardos kandidatui į LR Seimą.
Vyras apdovanojimu didžiuojasi, puikiai supranta, kokią riziką teko prisiimti ir yra įsitikinę, kad šiandien didžiausią grėsmę keliame patys sau.
Daugelis pašnekovą gerai prisimena nuo tada, kai jis dar pandemijos laikotarpiu prieš galimybių pasą vaikams nuo 12 metų protestavo basomis kojomis drauge su bendraminčiais. Jis su kitais „Basais tėčiais“ kreipėsi ir į LR Prezidentą: „Nepritariame galimybių pasui, pabrėždami, kad pasirinkimo laisvė priklauso kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui“.
Visuomenininkas nuo lapkričio iki pat vasario dalyvavo basakojų protestuose už teisę žmonėms patiems rinktis.
Jis buvo vienas iš pirmųjų, kuris buvo įsitikinęs, kad Šakiuose būtina išsaugoti ligoninėje Vaikų ir Chirurgijos skyrius. Todėl su keliais bendraminčiais net mitingą organizavo.
Aktyvisto darbai neliko neįvertinti – žmonės juo patikėjo. Šiandien jis Šakių savivaldybės tarybos narys, kuris aktyviai ir tvirtai gina gyventojų interesus, stengiasi išspręsti juos kamuojančias problemas.
Šiemet R. Lekavičiui įteiktas neeilinis apdovanojimas - Laisvės gynėjo teisinio statuso pažymėjimas ir Laisvės gynėjo ženklas.
Laisvės gynėjai – žmonės, kurie 1990-1991 metais, Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu, nepabūgo pavojų ir nedvejodami davė priesaiką Tėvynei ir darė tai, ką liepė sąžinė ir širdis. Ir tai buvo ir yra tie žmonės, kurie dalyvavo įtvirtinant Lietuvos valstybingumo pamatus, drąsiai pasitiko iššūkius, savo darbu sustiprino šiandienos valstybę.
Taigi, minėtu laikotarpiu prisiekė drąsūs žmonės Lietuvos Respublikai. Tai padarė ir R. Lekavičius.
„Po trumpo pokalbio su komendantu įsirašiau į savanorių gretas. Ar buvo kokių abejonių ar baimių? Ne nebuvo. Apie tai net negalvojau. Tik įstrigo vienas momentas – ne visi tuo metu bandraamžiai panoro būti savanoriais. Pokalbio metu su pažįstamu, jis prasitarė, kad atsisakė tapti savanoriu, nes tėvai taip patarė. Jie buvo tarpukario Lietuvos ūkininkai ir žinojo, kas atsitiks savanoriams, jei valstybės laisvė užges dar aušroje. Taigi, jei Lietuvos nepriklausomybė būtų neįsitvirtinusi, savanorių ir laisvės kovotojų likimas būtų tik vienas, kurį mes visi labai gerai žinome iš istorijos“, – pasakojo pašnekovas.
Anot Laisvės gynėjo, Pučo Maskvoje įvykiai sukėlė šiek tiek nerimo, bet buvo pasirengę veikti pagal galimybes.
„Tada elgiausi tiesiog taip, kaip liepė mano širdis. Net neatrodė, kad būtų galima elgtis kitaip. Tėvai neatkalbinėjo. Nors man tik ką tik buvo sukakę 18 metų, jie palaikė mano sprendimą“, – sakė R. Lekavičius.
Visuomenės veikėjas labai vertina gautą įvertinimą. Jam tai ir pasididžiavimas, ir tą laikmetį primenantis įvertinimas.
R. Lekavičius iš tų, kuris nebijo pasakyti savo nuomonės. Jis įsitikinęs, kad dabartinė Lietuvos valdžia savanaudiškai veikė prieš visuomenės interesus ir nuomonę.
„Neskaidrūs tikslai ir ryšiai tarp valdininkijos ir verslo, teisti ir teisiami politikai nedarė garbės Lietuvai ir jos žmonėms. Tuo metu opios problemos - skurdo mažinimas, emigracija, nedarbo, investicijų pritraukimas į regionus ir demografinės problemos, žemės ūkyje esančių problemų sprendimas - liko politikos paraštėse. Šiandien tik kitose matome priešus. O išties didžiausiais priešais tampame patys sau – negerbiame savo tradicijų, kalbos. Smerkiame ir vatnikais laikome tuos, kurie išsako savo nuomonę “, - dėstė pašnekovas.
Jis tiki, kad tik bendromis pastangomis galima sustabdyti ne tik tai, bet ir tradicinių vertybių, moralės ir pačios lietuvių Tautos nykimą, kartu siekti, kad mūsų šalis tiek vidiniuose, tiek išoriniuose neramumuose rastų kelią, tinkamiausią ir palankiausią būtent mūsų Tautos žmonėms.
Ričardas Lekavičius – Sūduvos šiaurinės apygardos kandidatas į LR Seimą. Jo numeris Lietuvos regionų partijos sąraše – 45.