Lapkričio 9 d. Kaune vyko Lietuvos regionų partijos tarybos posėdis, kurio metu buvo aptarti Seimo rinkimų rezultatai bei tolimesni partijos veiklos ir ateities planai. Po ilgų diskusijų buvo priimtas ir balsavimu patvirtintas Lietuvos regionų partijos tarybos pareiškimas:
Lietuvos regionų partijos taryba dėkoja visiems Lietuvos žmonėms, kurie palaikė mūsų programą ir balsavo už mūsų kandidatus vienmandatėse apygardose bei už kandidatų sąrašą. Dėkojame LRP skyriams, visiems partijos nariams ir rėmėjams, kurie nuoširdžiai ir aktyviai dirbo šiuose, Lietuvai svarbiuose parlamento rinkimuose.
Tačiau LR Seimo rinkimų rezultatai neatitiko mūsų lūkesčių. Juos vertiname kaip itin nesėkmingus - partijos kandidatų sąrašas sulaukė tik 1,89 procento t. y. 23 547 rinkėjų palaikymo. Didesnis rinkėjų skaičius t. y. 40 051 balsavimo teisę turintis asmuo palaikė mūsų partijos keliamus kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose. Trys kandidatai dalyvavo antrame rinkimų ture, bet nei vienas nebuvo išrinktas. Todėl mūsų partija liko be atstovų naujai išrinktame parlamente - Seime, kurio rinkimuose įtikinamai laimėjo kitos centro ir kairiojo sparno partijos.
Tai neabejotinai blogiausias mums Seimo rinkimų rezultatas ir jis blogėjantis lyginant su ankstesniais rinkimais, vykusiais 2020 m., kuomet mūsų kandidatų sąrašas sulaukė 37197 (3,17%) rinkėjų palaikymo, o partijos vienmandatėse rinkimų apygardose keliamus kandidatus palaikė 52 658 rinkėjai. Tuomet trys kelti kandidatai buvo išrinkti Seimo nariais.
Kokios yra tokio rezultato priežastys? Kodėl partija, savo gretose telkianti per 7300 narių, būdama pagal savo narių skaičių trečia, nesugebėjo sutelkti rinkėjų?
To priežastis matome savo pačių gretose. Po pralaimėtų rinkimų atsistatydino partijos pirmininkas Jonas Pinskus. Tai yra sveikintinas nors ir uždelstas žingsnis, kuriuo mes tikime paseks ir partijos pirmininko pavaduotojas Andrius Palionis ir taip prisiims asmeninę politinę atsakomybę.
Pirmininko pavaduotojos Audronės Pitrėnienes veikla ankstesnės partijos vadovybės buvo neteisėtai apribota. Todėl partijos taryba nepritarė dėl jos atsistatydinimo.
Posėdyje dalyvavo ir partijos pirmininko pavaduotoja Živilė Pinskuvienė. Po 25 skyrių pirmininkų pasisakymų, ji buvo įsprausta į kampą. Išgirdusi, kaip visi tarybos nariai kritiškai vertina jos veiklą, pasisakė ir pareiškė kad yra nutraukusi savo narystę partijoje. Tai ji padarė posėdžio metu. Šis gėdingas dezertyravimas ją išgelbėjo nuo svarstymo dėl pašalinimo iš partijos narių. Tačiau to neišvengė buvęs partijos pirmininkas Jonas Pinskus – jis buvo pašalintas iš partijos narių.
LRP taryba buvo sudariusi rinkimų štabą (štabo vadovas Vytautas Kamblevičius). Jam buvo pavesta koordinuoti partijos skyrių ir kandidatų veiklą rinkimuose, taupiai ir kiek galima efektyviau naudoti partijos turimas lėšas. Tačiau faktiškai, partijos pirmininkui nuolaidžiaujant, pradėjo veikti lygiagretus p. Živilės Pinskuvienės rinkimų vykdymo štabas, o partijos lėšos buvo naudojamos savo nuožiūra vieno skyriaus kandidatų propagavimui visoje Lietuvoje. Tai neigiamai paveikė kitų partijos skyrių, kandidatų veiklą ir motyvaciją.
Taryba nusprendė atlikti partijos finansinį auditą ir dėl galimai neteisėtai panaudotų lėšų kreiptis į teisėsaugą.
Seimo rinkimai baigėsi, bet politinis gyvenimas tęsiasi. Iki 2025-ųjų pavasario sušauksime LRP suvažiavimą, kuriame atnaujinsime vadovybę, išsikelsime tikslus, nusibrėšime vertybines nuostatas, kurios turi didžiulę įtaką reputacijai, partijos įvaizdžiui.
Svarbiausiais uždavinys - pasirengti artėjantiems savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, o strateginis - vienytis su kitomis Lietuvos (centro) politinėmis jėgomis ir toliau dirbti Lietuvos labui.
Partijos politinė situacija itin sudėtinga ir sunki. Tačiau mes nesitrauksime iš politinio žemėlapio - įvertinsime padarytas klaidas, išsigryninsime naujus lyderius, gražinsime partijos nariams motyvaciją ir sieksime vienyti bendraminčius, kuriems svarbu dirbi Lietuvai bei jos žmonėms.
L. e. p. LRP pirmininkas Vytautas Kamblevičius