„Swedbank“ veiklos sutrikimas parodė, kokį ekonominį paralyžių galime patirti sutrikus IT sistemoms.
Lietuvos Respublikos valdžios proteguojama ir prastuminėjama atsiskaitymų sistema, kurioje prioritetas teikiamas skandinaviškiems bankams ir atsiskaitymams be grynųjų pinigų, šiandien atsidūrė ant bedugnės krašto.Paanalizuokime truputį – kas ir kaip?
1. Techninis nepasirengimas
Nuo 2025 m. pradžios planuojamas i.EKA įstatymo įsigaliojimas kelia daug klausimų tiek verslo atstovams, tiek IT specialistams. Naujoji elektroninių kasos aparatų sistema, skirta užtikrinti skaidresnę apskaitą ir mažinti šešėlinę ekonomiką, iš esmės keičia kasos aparatų naudojimo tvarką Lietuvoje. Nors tikslai svarbūs, realybė rodo, kad įstatymo įsigaliojimą būtina atidėti. Kodėl?
Daugelis verslų, ypač smulkieji, dar neturi nei reikiamos techninės, nei programinės įrangos, suderintos su VMI sistemomis. Dalis tiekėjų dar net neturi sertifikuotų sprendimų, o rinkoje trūksta specialistų, galinčių juos įdiegti per trumpą laiką. Be to, įstatymo įgyvendinimui būtinas patikimas interneto ryšys. Ar tai visur Lietuvoje įmanoma? Tikrai ne! Daug verslų veikia vietovėse, kur nėra interneto prieigos, tačiau jie teikia paslaugas ir moka mokesčius. Ar tokius verslus teks likviduoti? Kur logika? Kokią naudą (tiksliau – nuostolį) iš to patirs valstybė?
2. Informacijos trūkumas ir netikslumai
Daugelis verslininkų vis dar nežino, kaip konkrečiai turėtų veikti i.EKA sistema, kokie veiksmai būtini ir kokios baudos gresia už netinkamą pasirengimą. Tai rodo, kad komunikacija tarp institucijų ir verslo yra nepakankama, o skubotas įstatymo įvedimas gali sukelti daugiau žalos nei naudos.
3. Finansinė našta verslui
Įgyvendinimas reikalaus papildomų išlaidų – nauji kasos aparatai, sistemų pritaikymas, darbuotojų mokymai. Ypač sunku bus smulkiesiems verslams, dar neatsigavusiems po pandemijos, infliacijos ir padidinto MMA. Ne visi pajėgs laiku atitikti reikalavimus be papildomos paramos.
Svarbiausia – šiuo įstatymu toliau proteguojami skandinaviški bankai. Jie siūlo, atrodytų, „nekaltas“ paslaugas: naudokitės mūsų atsiskaitymo priemone, suderinta su i.EKA, ir mokėkite „tik“ 0,9 % nuo apyvartos.
Ką tai reiškia verslui?
Jei įmonė uždirba 20 % pelno nuo pajamų, 0,9 % „nekaltas“ mokestis nuo apyvartos virsta net 4,5 % pelno atėmimu! Tai reiškia, kad bankas tiesiog kiša rankas į jūsų kišenę ir atima pelno dalį. O kur dar mokesčiai už įskaitymus, sąskaitos tvarkymą, pavedimus... Sudėjus visa tai, matome, kad bankas pasiima pusę suplanuoto pelno! Ar taip turi būti? Ar bankai tampa įteisintais plėšikais?
Deja, taip. Kodėl bankai, gaudami milžiniškas pajamas, vis dar nemoka PVM mokesčio? Nė vienas ekonomistas nepateikia pagrįsto atsakymo. Kodėl? Nes tai priimta kaip aksioma, neįvertinus šiuolaikinės ekonomikos raidos ir bankų veiklos pobūdžio. Tikiuosi, pasaulio ekonomistai pagaliau susivoks, ir bankai nebevaidins ekonomikos „erkių“, siurbiančių finansinį valstybių kraują.
4. Galimi trikdžiai veikloje
Skubotas sistemos diegimas gali sukelti trikdžių kasdienėje veikloje: stringanti programinė įranga, neveikiantys aparatai, neatitikimai tarp duomenų. Tai gali paveikti ne tik klientų patirtį, bet ir verslų pajamas.
5. Geresnis pasirengimas – geresnis rezultatas
Atidėjus įstatymo įsigaliojimą bent keliems metams, būtų galima sklandžiai išspręsti iškilusius techninius ir organizacinius iššūkius. Tai leistų išvengti chaoso ir didinti pasitikėjimą reforma.
Reziumė: šis įstatymas naudingas tik bankams – ne verslui, ne valstybei, ne piliečiams. Verslas šiandien jau veikia skaidriai, naudojasi fiskaliniais kasos aparatais. Tad kokį rezultatą iš šio įstatymo gaus VMI? Nulinį. O naudą – tik skandinaviški bankai. Kurie, beje, ir teikia tokius įstatymų projektus. Pažiūrėkite, kas juos inicijuoja – žinosite, kas dirba ne Lietuvos piliečiams, o užsienio finansinėms grupėms.
Pagarbiai,
Valdemaras Bučinskas – Lietuvos regionų partijos Trakų skyriaus pirmininkas