Lijana Lekavičienė, Lietuvos regionų partijos pirmininkės pavaduotoja.

Skambūs pažadai apie socialinį teisingumą virsta cinizmu

Valdžios veiksmai dėl nekilnojamojo turto mokesčio rodo aiškų atsiribojimą nuo žmonių realybės, ignoravimą jų nuomonės, nesitarimą. Projektai vis keičiami, pataisos siūlomos neatsižvelgiant nei į šeimų, nei į regionų gyventojų padėtį.

Akivaizdu, nebežino, ką daro, bet mirk gyvenk reikia įkišti ranką į žmonių kišenes - Vyriausybė ir valdančioji dauguma, nesugebėdamos susitarti net tarpusavyje, bando bet kokia kaina prastumti mokestį, kurio naštą neš ne turtingiausi, o paprasti Lietuvos gyventojai!

Taigi, skambūs pažadai apie socialinį teisingumą virto cinizmo viršūne: apmokestinti bus tie, kurie visą gyvenimą dirbo, kad įsigytų vienintelį būstą. Bet užtat lengviau gyventi pasidarys prabangių objektų savininkams.

Dar blogiau – visa tai vyksta su aiškiu pasimetimu, chaotiškai, be strategijos. Pirmiausia teikiamas vienas projektas, vėliau jis atmestas, tada skubiai koreguotas.

Kyla klausimas – kam ši valdžia iš viso atstovauja - Lietuvos žmonėms ar finansinių interesų grupėms? Eiliniai žmonės jos sprendimuose nematomi. Jokios empatijos, jokio tikro socialinio jautrumo. Tik skaičiavimai, kaip dar padidinti biudžeto įplaukas, neperžiūrint išlaidų, nesirūpinant padariniais.

Vadinamosios „grindys“, lengvatos ar pataisos – tai politinė migla, skirta paslėpti esmę: valdžia nori kuo daugiau pinigų iš tų, kurie turi mažiausiai.

Kodėl kiekviena mokesčių reforma tampa biurokratine žongliravimo mankšta, o ne teisingumo atkūrimu?

Žmonės nėra skaičiai Excel lentelėje. Jei politinės partijos nesugeba suprasti, ką reiškia saugūs namai, stabilios šeimos pajamos ir aiškus planavimas – jos praranda moralinę teisę vadintis atstovais. Mokesčiai turi būti teisingi, proporcingi ir skaidrūs, o ne primetami, kai Seimo nariai patys net nesupranta, už ką balsuoja.

Tas mokesčių diktatas rodo tik viena: Lietuvą valdo tie, kurie nuo realybės nutolę tiek, kad nebesuvokia, ką reiškia gyventi už vidutinę algą, mokėti paskolą ir tikėtis orios ateities. Jei ši valdžia dar turi bent lašą atsakomybės – ji privalo sustoti ir susivokti, kodėl žmonės juos rinko ir kieno interesus turi ginti. Nes kol kas akivaizdu – jie gina interesus, bet tik ne paprastų žmonių, kurie sunkiu darbu kūrė savo namus, kuriuose greit tapsime nuomininkais.

Lijana Lekavičienė,

Lietuvos regionų partijos pirmininkės pavaduotoja, Šilutės skyriaus pirmininkė