2025 m. duomenys rodo, kad Lietuvos kelių tinklas vis dar susiduria su rimtais iššūkiais – ypač regionuose. Iš daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, net virš 6 tūkst. km yra prastos būklės.
Rajoniniai keliai – dažniausiai naudojami vietos gyventojų – yra labiausiai apleisti: 42 % jų (apie 3 670 km) reikalauja neatidėliotino remonto. Krašto keliuose padėtis taip pat prasta – apie 40,5 % jų neatitinka numatytų kokybės reikalavimų. Magistraliniai keliai, nors ir geresnės būklės, vis tiek turi apie 19–20 % pavojingų ruožų.
Pavojingi tiltai – nuo Dubysos iki geležinių apribojimų
Ypač didelį susirūpinimą kelia tiltų būklė. Iš daugiau nei 1 500 tiltų, net 117 laikomi prastos būklės, o 35-iems jau taikomi eismo apribojimai. Tarp jų – Dubysos tiltas, kuris jau kelerius metus nesulaukia rimto remonto, nors per jį vyksta intensyvus eismas. Tiltas ne tik fiziškai pavojingas – jis simbolizuoja aplaidumą regioninių jungčių atžvilgiu.
Šiluvos šventovė: piligrimų srautas – keliai netinkami
Šiluva – viena svarbiausių katalikiškų piligriminių vietų Lietuvoje – kasmet sulaukia tūkstančių tikinčiųjų ir lankytojų, ypač Šilinių atlaidų metu. Tačiau keliai, vedantys į šį miestelį, netvarkingi, siauri, prastai prižiūrimi. Tai reiškia ne tik diskomfortą, bet ir saugumo grėsmę, kai į renginius plūsta didelis transporto srautas.
Tokie atvejai rodo, kad net kultūrinės ir dvasinės reikšmės vietos lieka „užmirštos“ kelių priežiūros prioritetų sąraše.
Savaitgalio spūstys – pajūrio kryptis tampa kantrybės testu
Vasara Lietuvoje – tai ne tik atostogų metas, bet ir kelių chaoso sezonas. Kiekvieną savaitgalį keliai į Lietuvos pajūrį – Palangą, Šventąją, Nidą – tampa paralyžiuoti. Didžiausios spūstys formuojasi ties Kauno, Kryžkalnio ir Klaipėdos mazgais, kur eismas lėtėja iki vos kelių kilometrų per valandą.
Nepakankamos eismo juostos, nesureguliuoti sankryžų sprendimai ir bloga kelio danga kuria ne tik nepatogumus – tai ekonominiai nuostoliai, nervų įtampa ir didesnė avarijų rizika.
Gyventojų nuomonė – blogi keliai = regioninė atskirtis
Susisiekimo ministerijos 2025 m. tyrimas atskleidžia:
- 45 % gyventojų blogą kelių būklę vertina kaip regioninės atskirties ženklą,
- 61 % susieja ją su nacionalinio saugumo rizika,
- o pagrindinė problema – nepakankamas finansavimas.
Išvada: regionai laukia daugiau nei pažadų
Kelių infrastruktūra – ne tik asfaltas. Tai pasitikėjimo valstybe pagrindas. Kai Dubysos tiltas griūva, o į Šiluvą sunku saugiai patekti, kai keliai į pajūrį tampa stovėjimo aikštele, tai ženklas, kad regionai palikti antrame plane.
Jeigu Lietuva nori būti suvienyta, ne tik deklaratyviai, bet ir fiziškai – reikia realių sprendimų, o ne tik pažadų.
Lietuvos regionų partijos pirmininkė Giedrė Pavasarytė