Demokratija kartais apibūdinama kaip interesų derinimas. Įvairių visuomenės socialinių grupių interesų derinimo mechanizmas. Bet ar praėjusią savaitę pagaliau sudarytą 20-ąją Vyriausybę galėtume pripažinti suburtą derinant mūsų šalies gyventojų interesus? Tikriausiai ne. Bent jau pagal tai kaip ji buvo sudaroma.
Geriausius atveju vyriausybės sudarymą galėtume vertinti kaip pernykščius Seimo rinkimus laimėjusių partijų interesų derinimo dramą pagal išgales režisuojamą Prezidento. Kaip žinia, vyriausybės formavimui vyšnia ant torto tapo būsimo kultūros ministro trečiadienio išstojimas prezidentūroje. Būsimo kultūros ministro pasirodymas buvo tiek įsimintinas, kad žaibu sutelkė kultūrininkų mitingą sulaukusi džiaugsmingo rinkimus pralaimėjusių partijų palaiminimo. Neprireikė kaip ligšioliniuose mitinguose nei autobusus apmokėti, nei dalyvius telkti.
Bet ką bendro Vyriausybės formavimo veiksmas turėjo su demokratija, su interesų derinimu? Griuvus ankstesnei Vyriausybei dėl asmeninių verslo interesų maklėse susipainiojusio Gintauto Palucko socialdemokratų partija bandė nusiplauti apsimelavimo purvus dėl neišpildytų rinkimų pažadų kas vadovaus Vyriausybei, su kuo bus sudaryta koalicija (tiksliau, kad su Žemaitaičio aušriečiais tikrai nebus sudaryta). Naująja premjere socialdemokratatai pasirinko Ingą Ruginiene, buvusią profsąjungietę, sklandžiai parengtu įstatymo projektu išvadavusią būsimus rinkėjus iš prievartinio dalyvavimo antrojoje pensijų pakopoje. Socialdemokratų vadovai skelbdami platesnę demokratiją netgi pradėjo su partijos skyriais tartis ar aušriečiai turi likti koalicijoje. Partijos vadovybė paskelbė, kad sulaukė šiaip jau realiai demokratijai nebūdingo šimtaprocentinio skyrių pritarimo sudaryti koaliciją su aušriečiais. Kartu atlaisvinant Seimo Pirmininko kėdę savai partijai. Bet socialdemokratų partija praleido puikią progą atsiklausti visų Lietuvos žmonių kokią jie norėtų matyti koaliciją. Surengti Lietuvos žmonių reprezentatyvią apklausą neužtruktų ilgiau nei apklausti partijos skyrius. Tai būtų drąsus žingsnis įgyjant partijos lyderystę tarp rinkėjų nuviltų ankstesnės vyriausybės formavimo nesėkmių. Arba nenorėjo apklausos, nes rinkėjai galėjo duoti visai kitą pritarimą nei partijos skyriai. Naujoje koalicijoje aušriečiai įgijo auksino balso galią. Ir nedelsiant kaip mokėjo pasinaudojo.
Lietuvos regionų partija linki Ingos Ruginienės vyriausybei sėkmės vykdant veiklą atitinkančią Lietuvos žmonių lūkesčius. Vyriausybės sudarymo procesas buvo vienas iš sunkiausių, bet laukiantys iššūkiai nepalyginamai didesni.
Pati didžiausia, lemianti daugelį kitų problemų, kartu sunkiausiai sprendžiama Lietuvos problema yra demografinė krizė. Mūsų Tauta tampa nuolat mažėjančia, tuštėja mokyklos, sensta visuomenė, verslas pradeda telktis migrantus, o ir migrantai veržiasi pas mus, trūksta mokytojų, didėja socialinė atskirtis stagnuoja regionai ir daugelis kitų problemų susijusios su mąžtančiu gimstamumu. Tikimės ir linkime, kad naujoji Vyriausybė vykdydama savo programą nepamirš ir savo veiklos efektyvumą vertins ir per šios problemos prizmę.
LRP pirmininkės pavaduotojas Zenonas Vaigauskas