Pigi darbo jėga iš trečiųjų šalių – grėsmė Lietuvos žmonių užimtumui ir socialiniam stabilumui

Pigi darbo jėga iš trečiųjų šalių – grėsmė Lietuvos žmonių užimtumui ir socialiniam stabilumui

Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai daugėja pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Statybose, logistikos sektoriuje, aptarnavimo srityse ir ypač pavežėjimo paslaugose šie darbuotojai dažnai pakeičia vietinius gyventojus, siūlydami pigesnę darbo jėgą, bet kartu sukeldami rimtų socialinių, ekonominių ir saugumo problemų.

Tuo pat metu Lietuvos regionuose didėja ilgalaikio nedarbo lygis, auga socialinių išmokų poreikis, mažėja motyvacija dirbti, o šalies gyventojai patiria vis didesnį neteisingumo jausmą. Realus pavyzdys: darbo netekimas dėl pigesnių migrantų Raseinių rajone vietos statybų įmonė atsisakė samdyti gyventojus, kurie buvo pasiruošę dirbti už 1000–1200 eurų. Vietoje to, pasirinkti darbuotojai iš Uzbekistano, kuriems mokama 600–700 eurų. Darbdavys sutaupo, tačiau vietiniai lieka be darbo, o valstybė turi padengti pašalpas, praranda mokesčius ir skurdina regioną. Vilniaus atvejis: pavežėjai be teisės vairuoti Sostinėje situacija dar pavojingesnė.

Policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis:

• Atliekant patikrinimus nustatyta, kad dalis pavežėjais dirbančių užsieniečių neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo.

• Kai kurie niekada net nebuvo įgiję teisės vairuoti. • Kitiems pažymėjimai buvo atimti, tačiau jie vis tiek toliau veža keleivius per pavežėjimo platformas.

• Lietuvoje išduota daugiau nei 22 000 pavežėjo licencijų, o trečiųjų šalių piliečiai sudaro apie 20 % šios rinkos. Tokia padėtis kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir pasitikėjimui valstybinėmis institucijomis, kurios nesugeba užtikrinti darbo teisės ir saugumo kontrolės. Socialiniai padariniai regionuose

• Mažėja realios darbo galimybės vietiniams gyventojams.

• Atlyginimų augimas stabdomas, nes darbdaviai renkasi pigesnę jėgą.

• Didėja socialinė atskirtis – regionai skursta, emigracija nemažėja.

• Valstybė moka pašalpas, nors galėtų gauti mokesčius.

• Auga nepasitikėjimas institucijomis, kurios, vietoj žmonių interesų gynimo, taikstosi su lengvo pelno schema.

Lietuvos regionų partijos siūlymai

1. Kvotų įvedimas trečiųjų šalių darbuotojams – valstybė turi reguliuoti, kiek ir kokiose srityse užsieniečiai gali dirbti, pirmumą skiriant Lietuvos piliečiams.  

2. Griežta dokumentų kontrolė pavežėjams – įteisinti prievolę turėti ES valstybėje narėje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir tikrinti jo galiojimą realiu laiku.  

3. Investicijos į regionų darbo rinką – sukurti programas, kurios skatintų darbdavius samdyti vietinius, ypač ilgalaikius bedarbius.

4. Perkvalifikavimo programos – padėti žmonėms įgyti reikalingas kompetencijas, kad jie galėtų konkuruoti darbo rinkoje.

5. Parama socialiai atsakingam verslui – mokesčių lengvatos įmonėms, kurios samdo vietinius, o ne importuoja darbo jėgą iš išorės.  

6. Viešas skaidrumas ir atsakomybė – paviešinti įmones, kurios piktnaudžiauja darbo migracijos spragomis, ir užtikrinti sankcijas. Mūsų pozicija aiški. Mes ne prieš imigrantus – mes už Lietuvos žmones. Valstybė turi kurti darbo vietas savo piliečiams, saugoti jų orumą ir skatinti atsakingą verslo aplinką. Užtenka pataikauti pigios darbo jėgos importuotojams – turime galvoti apie savo žmonių ateitį.

 Lietuvos regionų partija – už regionų stiprinimą, socialinį teisingumą ir atsakingą migracijos politiką.

Pirmininkė Giedrė Pavasarytė