Lietuvoje stebimas vis intensyvėjantis miškų kirtimas, ypač saugomose teritorijose ir šalia gyvenamųjų vietovių, kelia didelį nerimą tiek vietos gyventojams, tiek visai Lietuvos visuomenei. Lietuvos regionų partija pabrėžiame: miškas – tai ne vien mediena. Tai mūsų krašto gyvybė, oro ir vandens kokybė, kultūros tapatybė, vietos bendruomenių kasdienybė ir ateities kartų paveldas.
Miškų naikinimas plynai, neturint aiškaus ilgalaikio strateginio plano, nėra nei tvari politika, nei atsakingas ūkininkavimas. Skaudžiausiai šis procesas paliečia mūsų sengires – unikalias, gamtiškai brandžias ekosistemas, kurios per amžius formavosi be žmogaus įsikišimo ir dabar yra beveik nebeatkuriamos per trumpą laiką.
Valstybinių miškų urėdija prižiūri ~apie 1,1 mln. ha miško, iš jų dalis yra rezervatai ir saugomos miško zonos.2024 m. Lietuva prarado apie 15 700 ha miškų. Oficialiais duomenimis, Lietuvoje 2022 m. iškirsta ~4,9 mln. m³ medienos per metus. Miškai Lietuvoje užima ~33,8 % šalies teritorijos, valstybinę nuosavybę miškai sudaro ~50,6 % viso miško ploto, o privačių nuosavybė sudaro ~42,4 %. Medienos eksportas Lietuvoje yra reikšmingas ekonomikos segmentas – užsienio prekybos duomenys rodo, kad medienos produktai sudaro didelę eksporto dalį, pagal tarptautinius prekybos duomenis (2023) medienos produktų eksporto vertė siekė šimtus mln.eurų, o 2024 m. siekė maždaug 1,5 mlrd. Dolerių. Per paskutinius kelis metus keitėsi miškų kirtimo teisės aktai bei leidimų ir medienos eksporto mechanizmai, o tai suteikė papildomų rizikų, norint užtikrinti Lietuvos miškų interesus, gamtos apsaugą.
Pagrindinės mūsų pozicijos:
Reikalaujame visų išlikusių sengirių besąlygiškos apsaugos
Sengirės nėra pramoninis išteklius – jos nacionalinis turtas. Joms turi būti taikoma apsauga nepriklausomai nuo nuosavybės formos. Kai ūkinė veikla ribojama gamtos išsaugojimo tikslais – valstybė privalo užtikrinti kompensavimo mechanizmus.
Remiame regionų bendruomenes, kurios nukenčia nuo beatodairiškų kirtimų
Negalima sutikti, kad vietos žmonėms miškas būtų suprantamas vien kaip „kertamas sklypas“. Miškai – tai uogavimas, grybavimas, vaikų pažintis su gamta, emocinė ir dvasinė aplinka. Valstybė turi įtraukti bendruomenes į sprendimų priėmimą dėl miškų naudojimo, -tvarkymo jų teritorijose.
Skatiname miškininkystę, pagrįstą tvarumu, o ne trumpalaike nauda
Mediena – svarbi Lietuvos ekonomikai. Tačiau negalime pasiduoti trumpalaikei logikai, kai šimtus metų kurtas miškas virsta medienos birža. Reikia mažinti plynų kirtimų apimtis, skatinti atrankinius, švelnius kirtimus, tausoti dirvožemį, saugoti vandens režimą. Ilgalaikis atsakas svarbesnis už greitą pelną.
Raginame stiprinti pilietinę kontrolę ir visuomenės įtraukimą
Miškų sprendimai turi būti vieši, aiškūs ir grindžiami mokslu. Neteisėti ar manipuliatyvūs sprendimai dėl kirtimų saugomose teritorijose – netoleruotini.Pilietinės iniciatyvos – tokios kaip „Sengirės fondas“ – demonstruoja, kad visuomenei rūpi ir ji pasiruošusi veikti. Svarbu, viešinti miškotvarkos projektus, poveikio vertinimo išvadas, sudaryti greitus ir efektyvius skundų kanalus vietos gyventojams.Raginame Valstybinių miškų urėdiją viešai skelbti kasmėnesinius leidimų ir atsodinimų duomenis (ha atsodinta; atsodinimo kokybės ir medžių įveisimo rūšių ataskaita).
Kodėl kviečiame atkreipti dėmesį į miškus?
Neturint įrodytų, viešų kirtimų planų ir ataskaitų, visuomenė negali patikrinti, ar kirtimai nesunaikina vertingiausių gamtinių buveinių ir ar pakankamai ir teisingai yra atsodinami. Teisiniai ir praktiniai precedentai rodo, kad kartais procedūros nebuvo tinkamai atliktos.
Ekonominis spaudimas ir eksporto interesai. Medienos pramonės indėlis į eksportą daro didelį spaudimą kirsti komercinius miškus; reikia aiškaus balanso tarp eksporto pajamų ir ilgalaikės vertės.
Procedūrų ir skaidrumo trūkumai. Pakeitimai taisyklėse 2024 m. ir VMU veiklos modelis kelia klausimų dėl skaidrumo (viešų kirtimų planų, leidimų prieinamumo, poveikio vertinimų paskelbimo).
Ką siūlome?
Vyriausybei peržiūrėti kirtimų normas ir miškų tvarkymo planus su nepriklausomų ekspertų analize.
Seimui užtikrinti įstatyminę apsaugą visiems išlikusiems sengirių plotams, nepriklausomai nuo nuosavybės formos.
Aplinkos ministerijai sustiprinti kontrolę saugomose teritorijose (pvz., Natura 2000) ir panakinti teisines spragas, leidžiančias vykdyti plynus kirtimus saugomose buveinėse.
Savivaldybėms aktyviau įsitraukti į vietinių miškų tvarkymo sprendimus – remiantis bendruomenių interesais, ne vien verslo logika.
Visuomenei aktyviai veikti: reikšti savo nuomonę, sekti leidimus ir ginti gamtą kaip bendrąjį gėrį.
Miškai yra mūsų visų reikalas – ne tik medienos pramonės, ne tik Aplinkos ministerijos, ne tik privačių savininkų. Tai mūsų sveikata, kultūra, klimatas, gyvenimo kokybė. Lietuvos regionų partija griežtai pasisako už atsakingą, sąžiningą ir ilgalaikę miškų politiką, kuri saugo tai, kas neįkainojama – mūsų
natūralų pasaulį.
Lietuvos regionų partijos pirmininkė Giedrė Pavasarytė