Lietuvos regionų partijos narės Ilona Nekrošienė ir Kotryna Charkova-Makevič dalyvavo Žinių radijo surengtuose mokymuose „Kaip būti pastebėtam ir efektyviai komunikuoti žiniasklaidoje?“.
Mokymus vedė patyrę žiniasklaidos profesionalai: Žinių radijo laidų vedėjas Aurimas Perednis, žurnalistė Eglė Samoškaitė, lrytas.lt direktorius ir vyr. redaktorius Tautvydas Mikalajūnas, bei vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
Grįžusios iš mokymų, LRP narės savo įžvalgomis, gautomis žiniomis ir praktinėmis rekomendacijomis pasidalijo su visais partijos nariais lapkričio 20 d. vykusiame nuotoliniame susitikime „Zoom“ platformoje.
Stresas – dažniausias viešojo kalbėjimo palydovas
Mokymų metu ypatingas dėmesys skirtas viešajam kalbėjimui. Pasak ekspertų, net 85 proc. kalbėtojų susiduria su stresu. Vienas svarbiausių būdų jį valdyti – tinkamas pasiruošimas ir tikslų įsivardijimas.
Vos 20–30 sekundžių užtenka auditorijai nuspręsti, ar pranešėjas įdomus. Todėl didelę reikšmę turi ne tik turinys, bet ir balso aiškumas, tembras, intonacija bei pauzės.
Ruošiantis kalbai rekomenduojama atsakyti į tris esminius klausimus:
- Ką auditorija turi sužinoti?
- Ką auditorija turi pajusti?
- Ką auditorija turi padaryti?
„Kaip tu matai save, taip tave mato ir kiti – šis principas nuskambėjo kaip vienas svarbiausių kalbant apie pasitikėjimą savimi ir įtaigią laikyseną“, – dalijosi mokymų dalyvės.
Žurnalisto tikslas – paversti sudėtinga paprastu
Mokymuose buvo aptarta ir žurnalistų darbo specifika. Pasak lektorių, žurnalisto užduotis – sudėtingus procesus išdėstyti paprasta, aiškia ir žmonėms suprantama kalba.
Tai ypač svarbu politikams ir viešojo sektoriaus atstovams, kurie dažnai naudoja sudėtingą terminologiją. Plačiai nuskambėję politikų pasisakymai žiniasklaidoje neretai tampa diskusijų objektu būtent dėl neaiškiai suformuluotų minčių, naujadarų.
Kaip sudominti: žiniasklaidos kanalai, žinomumo įrankiai?
Lektoriai akcentavo, kad šiandienos žiniasklaida ieško pozityvių, aiškiai struktūruotų ir skaitytojams aktualių istorijų.
Keliai patekti į žiniasklaidos dėmesį gali būti įvairūs, tai ir profesionali komunikacija ir kontaktai su žurnalistais, aktualus ir visuomenei reikšmingas turinys, tinklaraštininkų ir nuomonės formuotojų auditorijos, kurios dažnai diskutuoja viena ar kita tema.Net ir neigiama žinia gali būti pateikta konstruktyviai – siūlant sprendimus ar bent jau aiškesnę perspektyvą.
Storytelling’as – svarbiausias šiuolaikinės komunikacijos įrankis
Pasak pranešėjo S. Malinausko, šiuolaikinė auditorija labiausiai reaguoja į autentiškas patirtis, istorijas ir išgyvenimus. Kad istorija būtų veiksminga, būtina aiškiai atsakyti:
kodėl jūs apie tai kalbate,
kas yra jūsų auditorija,
kokią nišą atstovaujate.
„Istorija yra ne tik tai, ką išgirdome, bet ir tai, ką išdrįsome papasakoti“
