Lietuvos regionų partijos programos pristatymas

LIETUVOS REGIONŲ PARTIJOS PROGRAMA

  Prieš 31 metus Lietuva atkūrė Nepriklausomą valstybę. Per tą laikotarpį nuveiktas didelis darbas sugrąžinant Lietuvą į Europos ir Pasaulio tautų bendriją. Buvo atkurta suvereni valstybė, tapome pilnateisiais Europos Sąjungos  (ES) ir NATO nariais. Atsigavusios ekonomikos augimas sudarė sąlygas plėtoti socialines programas ir mažinti skurdą, buvo patobulėta kuriant demokratinę teisinę valstybę ir puoselėjant pilietinę visuomenę. 

                     Tačiau nepasisekė taip nukreipti valstybės augimą, kad Lietuva stiprėtų vienodai, jog atskirtis tarp didžiųjų miestų  ir likusių regionų nebūtų tokia didžiulė. Dėl nedarbo ir mažų atlyginimų iš šalies regionų prasidėjo masinė emigracija, kurią papildė vidinė migracija. Lietuva dėl emigracijos neteko daugiau nei 1 mln. gyventojų, dar tiek pat pakeitė savo gyvenamąją vietą ir iš gimtosios vietovės persikėlė gyventi į didesnį miestą. Sumažėjo gimstamumas, išaugo senyvo amžiaus žmonių dalis. Tai sukūrė prielaidas sparčiai augti ir turtėti tik Vilniaus miestui, o likę šalies miestai, miesteliai ir ypač kaimas – ištuštėjo, nuskurdo. Tokiu būdu nedidelė savo teritorija ir gyventojų skaičiumi valstybė tapo netolygaus vystymosi įkaitė. Lietuvos regionai merdi netekę net iki 50 proc. savo gyventojų. Drastiškai sumažėjo jaunimo. Bendrojo vidaus produkto Vilniaus regione sukuriama jau 42 proc., o Alytaus, Utenos, Marijampolės, Tauragės ir Telšių regionuose jo nesukuriama nė po 3,5 proc. Dideli skirtumai tarp savivaldybių ir pagal nedarbo lygį, darbo užmokestį, investicijas. Efektyvios regioninės politikos, kuri švelnintų migracijos procesus, iki šiol šalyje nėra. Regionai toliau nyksta, o miestuose kaupiasi perpildymo problemos. Savivaldybių administracijos iki šiol nėra savarankiškos nei sudarydamos biudžetus, nei planuodamos išlaidas. Vidutiniškai tik 15 proc. biudžeto įplaukų savivaldybės gali naudoti savarankiškai, kita yra suplanuojama ir suformuojama Vyriausybėje. Savivaldybės nėra laisvos ir vykdydamos savo funkcijas, kurios griežtai reglamentuojamos nacionalinių teisės aktų.

                      Turime pripažinti, kad visos politinės jėgos, valdžiusios Lietuvą per šį 31 metų laikotarpį, nesugebėjo užtikrinti esminių šiuolaikinės valstybės prievolių:

  • Tolygaus visos valstybės regionų – tiek didžiųjų miestų, tiek mažųjų miestelių harmoningo ir tvaraus augimo bei vienodos gyvenimo kokybės tiek sostinėje, tiek regionuose;
  • susidaryti didžiulei socialinei atskirčiai, kuri leido atsirasti dvejoms Lietuvoms: turtuolių ir vargšų, bei pagal skurdo riziką tapti ES autsaidere;
  • sukurti vienodų pagal prieinamumą ir kokybę jaunimo išsilavinimo ir visų gyventojų veiklos sąlygų valstybės teritorijoje;
  • orios ir prasmingos bei sveikos gyvensenos visiems šalies gyventojams;
  • pagrindiniu valstybės prioritetu paversti visos visuomenės interesų, bendro gėrio siekimą ir visuotinio teisingumo užtikrinimą.

Suprasdami tolygaus ir socialiai teisingo visos valstybės gyventojų, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietovės, gyvenimo kokybės augimo svarbą, mes ne tik keičiame partijos pavadinimą, bet perorientuojame jos tikslus ir išryškiname vertybes.

                MŪSŲ TIKSLAI IR VERTYBĖS

                     Lietuvos regionų partijos (LRP) – pagrindinis prioritetas yra valsybės Žmonių gerovė.  Tolygus jų prigimtinės teisės į orų gyvenimą užtikrinimas visuose  Lietuvos regionuose.         

                    Ideologiškai tai centro kairės partija nes mums svarbiausi  realūs Žmonių rūpesčiai ir jų problemų sprendimai.

                   LRP pagrindinis tikslas ir siekis – užtikrinti visų valstybės gyventojų socialiai teisingą, harmoningą ir tvarų gyvenimo kokybės augimą nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietovės. Visi Lietuvos regionai yra vienodai svarbūs, nes ten pirmiausia mes matome Žmones, ne tik teritoriją.

                 Mes visi būdami Lietuvos bendruomenė turime prigimtines Teises ir su jomis įgyjamą Atsakomybę. Teisės ir Atsakomybė neatskiriami dvasingos – moralios, kuriančios gyvensenos elementai. 

                 Tik atsakinga, kūrybinga ir solidari Žmonių bendruomenė gali sukurti stiprią, teisingą ir vieningą valstybę. Šalis yra kuriama vertinant ir puoselėjant šimtmečiais ugdytas mūsų protėvių bendražmogiškas vertybes: Šeimą, Darbą, Dvasingumą , Bendruomeniškumą.

                 Šeima – visuomenės pagrindas. Šeimoje auga ir bręsta asmenybės, kurios vėliau perima dvasines ir intelektualias mūsų tautos per amžius kurtas tradicijas, tęsia valstybės kūrimo darbus.

                 Darbas ir kūryba įprasmina žmogaus gyvenimą. Kiekvienas darbas ir kūryba yra vienodai gerbtini ir skatinami visuomenėje. Tik sistemingai ir aktyviai dirbant bei kuriant, galima sukurti gerovės valstybės ekonominius pagrindus.

Bendruomenė sukuria sąlygas žmogui atsiskleisti ir įveikti kasdienes problemas. Vienas žmogus negali būti visavertis ir laimingas – tik darni bendruomenė gimdo solidarumą ir darnią visuomenę.

Tauta – sėkmingos nacionalinės valstybės pagrindas. Tauta brandina žmogaus asmenybę, kultūrą, tradicijas ir tikėjimą. Kiekvienam žmogui svarbu suvokti, kad priklauso savo tautai.

Socialinis teisingumas – tai ne dirbtinė lygiava, o lygios galimybės ir socialinės garantijos visiems. Tai orių gyvenimo sąlygų sukūrimas visiems žmonėms, visų lygiateisiškumas, vienodos laisvės ir teisės visiems piliečiams.

Santarvė – šeimos darna ir dora, sutarimas darbe, tautos vienybė, solidarumas ir santaika valstybėje bei pasaulyje.

Mes nesiekiame valdžios vardan valdžios. Mes pripažįstame, kad pagal LR Konstituciją valdžia – suverenas yra Tauta ir tik Tauta deleguoja savo atstovus į valstybės institucijas atsakingai rūpintis mūsų bendrais valstybės reikalais.

Visus svarbiausius valstybei kylančius klausimus bei problemas LRP pasiryžusi spręsti viešai, skaidriai ir tik pasitarusi bei atsiklaususi Tautos.

  1. VALSTYBĖS VALDYMAS IR SAVIVALDOS PLĖTRA

               Pirminis LRP uždavinys – atlikti išsamią situacijos analizę ir ja vadovaujantis kartu su regionų savivaldos lyderiais sukurti sisteminį Valstybės valdymo modelį, kuriame būtų įvertinta:

  1. Centralizuoto valstybės valdymo neefektyvumas ir būtinybę jį decentralizuoti, vadovaujantis keliais fundamentaliais principais:
    1. 1.1. svarbiausi valstybės vystymosi klausimai sprendžiami Tautos referendumu, jie rengiami dažniau;
    2. 1.2. skatinama piliečių įstatymų leidimo iniciatyva;
    3. 1.3. centralizuotas valdymo aparatas turi būti nedidelis, aukštos kvalifikacijos bei skaidrios reputacijos ir gerai apmokamas;
    4. 1.4. aiškiai atskirtos kompetencijų ir atsakomybės ribos tarp centrinės valstybės valdžios ir regionų savivaldos;
    5. 1.5. deleguotos valstybės funkcijos savivaldybėms būtinai turi būti užtikrintos finansiniais resursais;
    6. 1.6. savivalda egzistuoja pradedant seniūnijų lygmeniu, tam joms numatomas finansavimas, bet seniūnijos organiškai papildo regiono savivaldybes, o ne pačios jas keičia;
    7. 1.7. tarpsavivaldybiniai projektai vykdomi per Regionines plėtros tarybas.
  1. Prioritetas visada suteikiamas Žmonių interesams su sąlyga, jei valsybės gyventojas taip pat elgiasi atsakingai ir suderintai  su bendrais interesais.
  2. LR Konstitucijos ir teisės bei moralės viršenybė.
  1. Teisingumo atkūrimas ir visos teisinės sistemos išvalymas nuo korupcijos ir apgaulės; 
  2. Politinės korupcijos užkardymas ir valdžios veiklos visuotinio skaidrumo;
  3. Tiesioginės demokratijos taikymui privalomas visų piliečių dalyvavimas rinkimuose bei referendumuose; 
  4. Visuotinis visuomenės narių švietimas – mokymosi būti piliečiais, kurie turi teises, bei pareigas ir   nuo kurių sąmoningo ir atsakingo  elgesio priklauso valstybės ateitis; 
  5. Visų  valdžios atstovų sisteminga atsakomybė ir atskaitomybė gyventojams; 
  6. Skirtingų tikėjimų, įvairių pasaulėžiūrų ir tautybių žmonių vienijimo  bendriems tikslams. 

Rūpinimasis bendrais valstybės reikalais (tai įvardijama kaip politinė veikla) vykdomas realios valstybės piliečių daugumos konsensuso (sutarimo) pagrindu, laikantis priimtų taisyklių ir jas vienodai taikant visiems piliečiams. Galioja nuostata – ne tik visi lygūs prieš įstatymą, bet ir visi privalo elgtis moraliai.

               LRP pasisako už parlamentarizmo stiprinimą. Mes – už reformas, už evoliucinį valstybės raidos ir valdžių tobulinimo kelią. Mes – prieš kairįjį ir dešinįjį radikalizmą, prieš nestabilumo bei nesantaikos kurstymą.

              LRP laikosi principinės nuostatos, kad geriausiai žmonių problemas supranta ir sprendžia ta valdžia, kuri yra arčiausiai žmonių, todėl esame už vietos savivaldos stiprinimą ir regioninės politikos plėtrą. Savivaldybių merus vertiname ne pagal partiškumą, o pagal kompetenciją ir gebėjimą telkti bendruomenes. Įgyvendinę tiesioginius merų rinkimus, nuosekliai sukursime dvejų pakopų savivaldą. Regioninę politiką vykdysime pasitelkę ekonominius ir finansinius svertus, siekiant panaikinti didžiulius užimtumo ir gyvenimo lygio skirtumus Lietuvoje. 

                 Sieksime užtikrinti lygiavertę centrinės valdžios ir savivaldos partnerystę priimant sprendimus dėl regionų plėtros, o taip pat  sugrąžinant svarbiausių klausimų sprendimą į regionus. Dėl to būtina:

  1. Reformuoti regioninės plėtros valdymą į sprendimų priėmimą įtraukiant platesnį ekspertų ratą. Regionų plėtros tarybas orientuoti į regiono politikos formavimą, bendrų uždavinių ir tikslų kūrimą. Prie Regionų plėtros tarybų įsteigti Kompetencijų centrus;
  1. Savivaldybė privalo tapti savo teritorijos šeimininkė ir būti pagrindinė visų gyventojų veiklos ir gerų gyvenimo sąlygų sukūrimo iniciatorė. Šiam tikslui pasiekti būtina:

                            11.1. Iš esmės pertvarkyti savivaldybių biudžetų formavimo principus ir metodiką;

             11.2. Rinkliavų, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių pajamos turi tapti išskirtinai papildomi savivaldos veiklos finansavimo šaltiniai, būtina didinti savivaldybių skolinimosi limitus;

    1. Kelių asfaltavimo lėšos privaloma tvarka skiriamos Valstybės;
    2. Valstybės biudžete privaloma tvarka numatomos specialios lėšos, reikalingos išpirkti žemės sklypus, ir reikiamai infrastruktūrai juose įrengti. 
  1. Siekti, kad palaipsniui savivaldybės vis didesnę biudžeto dalį galėtų skirstyti laisvai, mažinant centrinės valdžios reguliavimą;
  2. Gerinti nutolusių miestelių ir kaimų susisiekimą su ekonominiais centrais. Tam skirti daugiau lėšų žvyrkeliams asfaltuoti;
  3. Užtikrinti, kad ES parama būtų skiriama toms savivaldybių viešojo transporto sistemoms, kurios yra integruotos ir papildančios viena kitą su nacionalinio viešojo transporto sistema; 
  4. Įdiegti vieningą elektroninį bilietą visoje šalyje, visoms transporto rūšims su integruota nuolaidų ir kompensacijų sistema;
  5. Vykdyti viešojo administravimo, valstybės paslaugų ir valstybės įmonių bei organizacijų darbo vietų kūrimą visoje valstybės teritorijoje, atsižvelgiant į kompetencijas ir perspektyvas. Mažinti valstybinių institucijų ir valstybinių darbo vietų skaičių sostinėje, jas perkeliant į regionus. Pirmiausia – miesteliuose turi atsirasti įvairių Paslaugų centrai; 
  6. Sukurti  reikiamą teisinę sistemą, įgalinančią savivaldybes ir valstybę kontroliuoti urbanizaciją; 
  7. Sustiprinti finansinę paramos sistemą, pritraukiant ES lėšas, kuri gerintų infrastruktūrą ir kitus svarbiausius vietos gyventojų poreikius atitinkančius projektus; 
  8. Vadovaujantis Europos vietos savivaldos chartijoje įtvirtintu subsidiarumo principu – išgryninti valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybes, peržiūrėti ir įvertinti esamą funkcijų pasiskirstymą tarp centrinės valdžios ir vietos savivaldos lygių; 
  9. Remti vietos bendruomenių veiklas, kad jos galėtų atlikti dalį savivaldybių funkcijų; 
  10. Pašalinti biurokratines kliūtis infrastruktūros plėtros, teritorijų planavimo, investicijų pritraukimo, aplinkosaugos ir komunalinių paslaugų teikimo srityse; 
  11. Sudaryti sąlygas laisviau keisti savivaldybių valdymą: administracijos struktūrą, seniūnijų ribas ir personalą, seniūnaitijas; 
  12. Tobulinti Vietos savivaldos įstatymą mažinant jo apimtį, smulkmenišką reglamentavimą, daugiau orientuoti į rezultatą, o ne į procedūrų detalizavimą;
  13. Plačiau diegiant šiuolaikines informacines technologijas ir šalinant valdininkų subjektyvių sprendimų galimybes, panaikinti kyšininkavimo prielaidas, apriboti nuteistų už korupcinius nusikaltimus asmenų galimybes eiti aukštas renkamas ir skiriamas politines pareigas. 

Esminė korupcijos ir šešėlinės ekonomikos užkardymo priemonė taptų įdiegta visa apimanti skaidrumo sistema, grindžiama asocijuotų struktūrų bendradarbiavimu ir dialogo su valdžios struktūromis skaidrumu, viešumu, dvigubų standartų išgyvendinimu, demokratines vertybes atspindinčių socialinės partnerystės santykių plėtra. Tai leistų siekti visuomenėje tikrojo teisingumo, žmogaus orumo, padėtų išgyvendinti kyšininkavimą ir skandalų kultūrą. Įdiegsime Skaidrumo sistemos kodeksą, nes tik skaidrumo principais grįsta visuomenė gali sukurti Gerovės valstybę, kurioje sutelktomis visų pastangomis siekiama aukštesnio gėrio ir teisingumo visiems.

               Teisingumą valstybėje turi užtikrinti darnus ir skaidrus teismų darbas. Išanalizuosime apylinkių teismų optimizavimo strategijos poveikį žmonių galimybėms gauti teisines paslaugas arčiau gyvenamosios vietos ir esant poreikiui koreguosime šį planą.   Įvesime teismų tarėjų institutą ir plačiau įtrauksime visuomenės atstovus į teisingumo vykdymo procesus. Sieksime teisingumo, kuris užtikrina visų žmogaus teisių įgyvendinimą. Mes pasisakome prieš Lietuvoje valdžios institucijose ir nevyriausybinėse organizacijose besiformuojančią praktiką rūpintis tik labai siaurais žmogaus teisių aspektais, kurie negarantuoja visiško socialinio teisingumo. LRP sieks suaktualinti ir įgyvendinti žmogaus teises į orų gyvenimą, darbą ir kūrybą, mokslą, socialinį aprūpinimą ir pan., jas susiesime su pareigų Tautai ir Tėvynei vykdymu, kiekvieno žmogaus dalyvavimu, pagal jo galimybes, kuriant gerovę šalyje. Mes esame už solidarumą ir piliečių teisių bei pareigų darną.

               Lietuvos gerovės valstybei kurti ir tautai išlikti ypatingą reikšmę turi nacionalinio saugumo ir užsienio politikos prioritetai. LRP pasisako už išmintingą ir toliaregišką užsienio ir krašto apsaugos politiką. LRP išskiria tris svarbiausius ir neatsiejamus prioritetus: Lietuvos valstybės stiprinimą ES, aktyvų dalyvavimą NATO ir konstruktyvius santykius su kaimynais.

               LRP ES mato kaip lygiateisių valstybių sandraugą, o ne suniveliuotų valstybių federaciją, palaiko reformas, didinančias jos saugumą, skatinančias ekonomiką, mažinančias socialinę atskirtį. Telkdami partnerius ir laiku keldami opiausias problemas, didinsime Lietuvos įtaką Europoje. Tačiau mes neleisime net savo partneriams mums nurodinėti, kaip gyventi ir prievarta bandyti primesti mūsų daugumai piliečių nepriimtiną gyvenimo būdą. Lygiai taip pat kaip ES priimamos sankcijos kitos valstybės atžvilgiu negali būti sprendžiamos vien tik Lietuvos žmonių ekonominių praradimų sąskaita. Jei taip įvyksta, tokie nuostoliai privalo būti solidariai paskirstomi tarp visų ES narių

               Esminė partijos nuostata užsienio politikoje – ji pirmiausia privalo būti orientuota į Lietuvos žmonių ekonominės gerovės didinimą bei taikų sambūvį su kaimynais. Mes nesikišime į kitų valstybių vidaus reikalus ir elgsimės su jomis korektiškai, jeigu jos su mūsų valstybe ir piliečiais elgsis taip pat pagarbiai.

Pasisakome prieš diktatoriškus režimus, bet kategoriškai esame prieš prievartinį demokratijos eksportą. Kaip tvarkytis ir kokią valdžią valstybei turėti, tai tik tos valstybės piliečių reikalas. Mes esame prieš agresyvią diplomatiją, kuri gimdo nesantaiką ir antagonizmą, praktiškai ignoruoja mūsų LR Konstitucijoje įteisintą principą, neleidžiantį skatinti tautinę nesantaiką. Mes – už dialogą ir taikias iniciatyvas. 

Esame tvirti dėl savo esminės vertybės – savo valstybės Nepriklausomybės. Tai nekvestionuojama.. 

Narystę NATO grindžiame patikima partneryste, savo įsipareigojimų vykdymu. Esame pasirengę nuosekliai užtikrinti gynybos ir užsienio politikos finansavimą, dalyvauti bendrose karinėse misijose, pasirengti suderintiems kariniams veiksmams, racionaliai panaudoti krašto apsaugos finansavimą. Krašto apsaugai skiriamas lėšas panudosime kuo modernesnei valstybės gynybai ir valstybės nacionaliniam saugumui kylančių naujų iššūkių sprendimui: 

  1. Specialių mobilių pajėgumų vystymui;
  2. Visapusiam karybos ir karinės logistikos skaitmenizavimui;
  3. Daugiau ruošiant informacinių technologijų (IT) specialistų, o tai sudaro galimybes jiems įsitraukti tiek į krašto gynybą, tiek taikos metu šią profesiją išnaudoti savo veikloje;
  4. Didinant bendrąjį valstybės kibernetinį saugumą;
  5. Sudarant būtiniausius valstybės rezervus bei operatyvias reagavimo priemones iškilus krizinei, ekstremaliai situacijai.

        Sieksime draugiškų santykių su strategiškai svarbia Lenkija, toliau stiprinsime šiaurės kryptį – bendradarbiavimą su Baltijos ir Šiaurės valstybėmis. Puikiai suvokdami grėsmes, kylančias iš rytinių kaimynų, santykiuose su Rusija ir Baltarusija vadovausimės konstruktyvumo ir pragmatiškumo principais, griežtai laikysimės vertybinių nuostatų. Tačiau neapsiribojame tik regioninėmis problemomis – visomis išgalėmis siekiame santaikos visame pasaulyje. 

Išmintinga ir atsakinga užsienio politika užtikrins nacionalinio saugumo sėkmę. Šiandien nacionalinio saugumo sąvoka gerokai išsiplėtė ir įgavo naujų atspalvių. Nebegalime apsiriboti tik tradicinėmis gynybinio, ekonominio, socialinio saugumo sritimis. Privalome spręsti energetinio, kibernetinio, radiacinio ir biologinio saugumo problemas. 

Tai privalome daryti sistemingai ir nedelsdami.

  1. SOCIALINĖ DEMOKRATIJA

                      Pagrindinė žmogaus teisė turi būti teisė dirbti ir už tai gauti tokį atlygį, kad galėtų oriai gyventi ir auginti bei išmokyti vaikus, užsitikrinti garbingą senatvę. Šią teisę, kaip ir kitas, privalo užtikrinti valstybė, kur taip pat yra atsakinga už tai, kad žmonės ne dėl savo kaltės negaunantys darbo arba negalintys užsiimti darbine veikla, privalo gauti išmokas užtikrinančias jų minimalius poreikius.

Vykstanti 4.0 pramonės revoliucija iš esmės keičia kapitalisto – savininko ir samdomo darbuotojo santykius. Visi darbinės veiklos dalyviai, o ne vien kapitalo investicijos, yra vertinami ir traktuojami kaip naujos pridėtinės vertės kūrėjai (nes kapitalas pats savaime nieko nesukuria!) ir pagal asmeninį indėlį turi teisę gauti dalį sukurtos vertės. 

Valstybė turi prievolę neleisti išnaudoti samdomų darbuotojų ir kontroliuoti, kad turtas būtų uždirbtas sąžiningai ir skaidriai. Negalima XXI amžiuje leisti tokią didžiulę pajamų nelygybę, kuri šiandien egzistuoja Lietuvoje.

Sparčiai į mūsų gyvenimą ateinant aukštosioms technologijoms ir mokslo pasiekimų sąskaita mažėjant nekvalifikuotos darbinės veiklos, bendruomenė privalo būti pasiruošusi pereiti prie minimalių pragyvenimo pajamų užtikrinimo visiems gyventojams.

Socialinė demokratija – tai socialinės programos, skirtos visiems žmonėms, visavertis žmonių gyvenimas, visiškas užimtumas, geros darbo ir kūrybos sąlygos, rinkos atsakomybės didinimas ir ekonominių interesų derinimas su socialinėmis garantijomis, siekiant visuomenės darnos. Piniginį skurdą lemia netolygiai augančios pajamos ir vis dar mažos socialinės išmokos.  Tai iš dalies lemia ir technologinio pasirengimo netolygumai. Sunkiausioje padėtyje atsiduria šeimos ar asmenys, darbo rinkoje dalyvaujantys ribotai, neturintys darbo pajamų arba kurių pajamos labai mažos – tai senatvės pensininkai, neįgalieji, vieniši tėvai, auginantys vaikus, bedarbiai. 

Pagrindinės mūsų socialinės politikos kryptys: mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, stiprinti šeimos ir vaiko apsaugą, kelti socialinę piliečių atsakomybę. Tai galime pasiekti: skatindami ekonomikos augimą, kurdami gerai apmokamas darbo vietas, didindami BVP perskirstymą per biudžetą ir gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą, didindami minimalų mėnesinį atlyginimą, siekdami, kad minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydis taptų lygus vidutiniam šalies darbo užmokesčiui, didindami neapmokestinamąjį pajamų dydį, pensijas ir išmokas, įtraukdami į veiklą ir įdarbindami asmenis, gaunančius socialinę paramą. Socialinės politikos prioritetas turi būti ne tik socialinės paramos teikimas, bet ir socialinių paslaugų ir socialinio verslo plėtra.

Neatsiejamas skurdo mažinimo įrankis – užimtumas ir gerai apmokamos darbo vietos. Sieksime užtikrinti tvarią laisvų darbo išteklių integraciją į darbo rinką, kad kuo daugiau žmonių už savo darbą gautų turimą kvalifikaciją atitinkantį, konkurencingą darbo užmokestį, kuris suteiktų galimybę oriai gyventi, kad įdarbinimo paslaugos žmonėms būtų pasiekiamos. Neleidžiamas bendruomenės narių žeminimas dėl įgimtų mažesnių gabumų, mokant jiems žemesnį atlygį, neatitinkantį jų atliekamo darbo. Tai vertintina kaip darbuotojų išnaudojimas ir griežtai draudžiamas.

Ypatingas mūsų dėmesys bus skiriamas jaunimo ir vyresnio amžiaus asmenų galimybėms dalyvauti darbo rinkoje, gauti kokybiškas paslaugas, taip pat – socialiniam dialogui ir socialinei partnerystei, darbuotojų derybinėms galioms stiprinti. Glaudžiau bendradarbiausime su Lietuvoje veikiančiomis arba naujai besikuriančiomis profesinėmis sąjungomis, tokiu būdu pasiekdami socialinę dermę. Šalindami skurdo priežastis ir padarinius, skatinsime socialinio būsto fondo plėtrą ir ieškosime alternatyvių šaltinių.

Jaunimas darbo rinkoje vis dar patiria iššūkių, nes nėra pajėgus vienodomis sąlygomis konkuruoti su darbo patirtį turinčiais specialistais, todėl ypač svarbu toliau įgyvendinti jaunimo garantijų iniciatyvą, siekti užtikrinti sklandų jaunuolių perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, ir skatinti mentorystę. Mūsų jaunimo politika yra kryptinga, nes sprendžiamos visos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei, jam integruotis į visuomenės gyvenimą, apimant įvairias sritis (socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo ir mokslo, ūkio ir kt.). Įgyvendinant jaunimo politiką, svarbu, kad nuolat vyktų konstruktyvus institucijų bendradarbiavimas plėtojant vaikų ir jaunimo užimtumą, kultūrinę ir švietėjišką veiklą.

Sukursime ir palaipsniui įgyvendinsime specialią Programą ,,Jaunimas į regionus“, kurioje numatysime daugybę organiškai viena kitą papildančių priemonių, užtikrinančių harmoningą ir patvarią jaunų žmonių ir ypač jaunų šeimų veiklą bei gyvenimo kokybę – ne prastesnę nei didmiesčiuose. Joje bus numatyti būdai ir formos, kaip efektyviai panaudojant valstybės ir regionų lėšas sukurti pakankamą, modernų vaikų darželių ir mokyklų tinklą, atitinkantį visus šiuolaikinius reikalavimus. Visus miestelius ir kaimo gyvenvietes paversime dvasingos kultūros ir Gyvosios Gamtos sinergijos oazėmis. Išnaudojant unikalią mūsų Tėvynės gamtą, siūlysime visiškai naujus draugiškus Gamtai urbanizacinius sprendimus, o tai, mūsų manymu, taps ypač patrauklu jauniems mūsų tautiečiams.

Panaudojant geriausią Europinę patirtį, iš esmės pertvarkysime komplikuotą sporto valdymo ir finansavimo sistemą. Sportas privalo garsinti Lietuvos vardą pasaulyje bei organiškai tapdamas gyvenimo būdo sudėtine dalimi prisidėti prie Tautos sveikos gyvensenos plėtros.

Siekdami užtikrinti orų vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą, kursime tvarią ir subalansuotą pensijų sistemą, pagrįstą nuosekliu pensijų didinimu, dabartinės antrosios ir trečiosios pakopos pensijų kaupimo sistemos tobulinimu.

Efektyvus piniginės socialinės paramos teikimas yra vienas pagrindinių būtinų veiksnių, siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes, sušvelninti nepriteklius ir socialinės atskirties padarinius, finansinėmis priemonėmis skatinti šeimas, auginančias vaikus. Suvokdami demografines problemas, imsimės visų galimų socialinių ir finansinių priemonių gimstamumui skatinti. Taip pat kiekvienai šeimai skirsime vaiko pinigus, reformuosime vaiko teisių apsaugos sistemą ir suteiksime daugiau paslaugų šeimoms, bendruomenėms. Prioritetą teiksime ne paramos, o socialinių paslaugų plėtrai. 

Negalią turinčių asmenų užimtumas yra vienas iš pagrindinių neįgaliųjų integracijos į visuomenę būdų. Svarbiausia sąlyga, sprendžiant neįgaliųjų užimtumo problemą – nuolatinė, aktyvi, integrali visų suinteresuotų valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, nevyriausybinių organizacijų veikla. Darbas neįgaliam žmogui suteikia didesnę galimybę save realizuoti, socializuotis, bendrauti, tapti savarankiškesniam, todėl plėsime profesinę reabilitaciją – asmens darbingumo, profesinės kompetencijos, pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimą ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis. Labai svarbus ir aplinkos pritaikymas neįgaliesiems, o tai šiandienos Lietuvoje įgyvendinama per lėtai. 

Sveikatą mes suprantame kaip asmens socialinę, fizinę ir dvasinę gerovę. Reformuosime sveikatos apsaugos sistemą taip, kad būtų užtikrinta konstitucinė teisė į nemokamą gydymą, o pati sistema būtų visiems prieinama, jautri ir orientuota į paciento interesus. Sveikatos apsaugos sistemos reforma turi būti susieta su ženkliu ir pastoviu gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčio didinimu, užtikrinant aukštą gydymo kokybę. Sukursime patrauklią sveikatos specialistų skatinimo sistemą, kad būtų išspręstas jų trūkumas regionuose.

Pagrindiniai sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos įgyvendinimo principai – sveika, subalansuota mityba, fizinio aktyvumo skatinimas, psichikos sveikatos ir psichologinės gerovės stiprinimas, saugios, ekologiškos aplinkos kūrimas ir palaikymas, švietėjiškos veiklos plėtojimas, dėmesys tvariam sveikatos sistemos finansavimui. LRP, įgyvendindama tinkamos kokybės ir visiems laiku prieinamą sveikatos priežiūros politiką, sieks veiksmingos asmens sveikatos priežiūros, orientuotos į ligų prevenciją ir sveikatos išsaugojimą, sveiko gyvenimo trukmės ilgėjimą, įgyvendins palankią pacientui ir medikui sveikatos politiką, spartins pacientų patekimą pas pirminės sveikatos priežiūros specialistus, mažins miestų ir regionų sveikatos priežiūros paslaugų netolygumus, stiprins regionų sveikatos politiką.

Šiandien didžiausia mūsų visuomenės rykštė – lietuvių emigracija. Emigruoti skatina prasta darbo aplinka Lietuvoje, nepatenkinamos gyvenimo sąlygos, mažas darbo užmokestis. Mokslininkai emigruoja, nes menkas jų darbo prestižas, darbuotojai – nes nepakankamai atstovaujama jų interesams. Vienas iš papildomų emigraciją skatinančių veiksnių – sunkumai įsigyjant būstą, kuriant materialinius šeimos gyvenimo pagrindus. Migracijos procesų valdymą pavesime vienai institucijai, kuri, vadovaudamasi tarptautinėmis mokslininkų ir verslininkų įžvalgomis, patirtimi, parengtų ilgalaikę kompleksinę emigracijos stabdymo ir išvykusius Lietuvos piliečius sugrįžti į tėvynę skatinančią programą.  

Taikydami kompleksines ir efektyvias priemones, galėsime paraginti gyventojus iš centrų važiuoti į mažesnius miestelius arba bent jau likti juose. Skatinsime įmones imtis įvairių socialinių iniciatyvų, kad jos didintų darbuotojų motyvaciją sveikai gyventi, gerintų jų gyvenimo sąlygas ir siektų geresnių darbo rezultatų. Įgyvendinsime papildomas priemones, skatinančias kvalifikuotus darbuotojus neišvykti į kitas šalis ieškoti geresnių gyvenimo, darbo sąlygų ir galimybių, bet didinti savo ir savo šeimos narių socialinę gerovę Lietuvoje.

  1. EKONOMINĖ DEMOKRATIJA

LRP manymu, egzistuoja keletas viešai neįvardijamų, ekonominei demokratijai kenkiančių sisteminių problemų. Gobšumas – noras gauti kiek galima daugiau naudos sau ar savo grupei, klaidingas įsitikinimas, kuris kildinamas iš amoralaus postulato, kad tik privati nuosavybė yra šventa. Suabsoliutinta privataus kapitalo nauda, visiškai ignoruojant valstybinę nuosavybę ir viešąjį interesą, kurio paslaugomis naudojasi visi gyventojai – tiek turtingi, tiek vidutiniokai.

Melaginga dogma, kad tik kapitalas sukuria pridėtinę vertę, o darbo jėgos vienetas yra teisingai atlyginamas, nes jo vertę nustato rinka (tai netiesa, nes esant chroniškam darbo jėgos pertekliui, jos darbas visada yra nuvertinamas, jam nėra adekvačiai atlyginama). Iškreipta pridėtinės vertės mokesčio ekonominė samprata: šį mokestį sumoka vartotojas, tarp kurių daugiausia mažas ir vidutines pajams gaunančių gyventojų, o turtingieji ir čia laimi.

Nekorektiškas laisvos rinkos įvardijimas, kaip viso ūkio, visos valstybės ar regiono ekonomikos savireguliatoriaus, neatitinka tikrovės ir veda į katastrofinius perprodukcijos ciklus, kurių pasekmės nuskurdina didesnę dalį gyventojų, o turtingus dar labiau praturtina. Viešoje erdvėje formuojama ir politikų palaikoma nuomonė, kad investuotojas ateina daryti kažkam gera, o ne naudos, kurią tikisi gauti, vedamas.

Neteisingas aiškinimas, tapęs oficialia nuostata, kad sveikatos, mokslo, kūrybinės sferos nesukuria pridėtinės vertės. Pervertinta konkurencijos galia, tam tikrame etape skatinanti pažangą, bet vėliau gimdanti antagonizmą ir didinanti neapykantą, grobuoniškumą ir griovimą. Neteisingai suprantama naujausių mokslų ir aukštųjų technologijų plėtra, kaip kenkianti darbo vietų kūrimuisi, o ne kaip žmogaus išlaisvinimo iš sunkaus fizinio darbo priemonė ir galimybių jam tapti kuriančia asmenybe sudarymo.

Mes pasisakome už socialiai atsakingą rinką, kuomet verslo interesai, pastangos ir konkurencija yra derinami su socialiniu teisingumu, solidarumu, o palankios sąlygos verslui sudaromos vadovaujantis socialine valstybės atsakomybe – atsakomybe aplinkai, žmogui, bendruomenei. Šiuolaikiniame pasaulyje gali darniai sugyventi ir viena kitą papildyti visos verslo formos: stambios įmonės, smulkios ir vidutinės įmonės, individuali darbinė ir kūrybinė veikla, jų sinergija kurtų papildomą gėrį. Sėkminga įmonių veikla neabejotinai yra vienas svarbiausių ekonomikos ir socialinės gerovės variklių.

Didelį dėmesį skirsime sėkmingos įmonių veiklos plėtrai, nes įmonės yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis, veikianti visų mūsų kasdienį gyvenimą ir prisidedanti prie jo gerinimo. Be sėkmingai veikiančių įmonių neįsivaizduojamas ekonomikos augimas, konkurencija, regionų vystymasis, visuomenės užimtumas ir tobulėjimas.

Siekiant plėsti regionų patrauklumą ir į juos perkelti kiek įmanoma daugiau įvairių verslų, sukursime patrauklią investavimo sistemą:

  • Naujai besikuriančioms įmonėms regionuose ir vykdančioms pažangią veiklą bei teikiančioms reikalingas paslaugas taikysime visą paketą mokestinių lengvatų ir logistinės pagalbos jų įsikūrimo bei veiklos pradžioje;
  • Savivaldybėse kursime naujas laisvas ekonomikos zonas (LEZ) arba jau veikiančių LEZų filialus, bei tehno parkus su jau įrengta infrastruktūra;
  • Pertvarkysime valstybės institucijas kaip ,,Investuok Lietuvoje“ ir ,,Versli Lietuva“ bei savivaldybėse esančius verslo informacijos centrus į realią ir konkrečią pagalbą plėtojant verslus regionuose teikiančias organizacijas;
  • ES paramos lėšos pirmiausia bus nukreipiamos į tuos regionus, kurie rodys iniciatyvą ir svarbiausia – turės jau paruoštus konkrečius projektus, kuriančius naują pridėtinę vertę;
  • Skatinsime naujo požiūrio į urbanizacijos plėtrą reagionuose, kaip alternatyvą perpildytiems miestams.

            Skatinsime prekių ir paslaugų eksportą, užtikrinsime krovinių tranzitą, plėsime jūrų uosto veiklos galimybes, skatinsime išorinio giluminio uosto sukūrimą ir investicijas į jį. 

            Lietuvos ekonomikos perspektyvą matome kaip naujausiomis technologijomis pagrįsto verslo plėtrą. Naudodami sėkmingą mūsų informacinių technologijų sklaidą ir pasaulinio lygmens taikomųjų mokslų pasiekimus, padėsime realizuoti į ateitį orientuotą gamybą, nes tai yra mūsų ekonomikos garantas. Valstybė privalo sudaryti sąlygas inovatyvaus verslo ir taikomųjų mokslų plėtrai.

Technologijų poveikis visuomenei ir jos struktūrai turi tapti politinės darbotvarkės ašis. Biotechnologijų, informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto iškilimas vyksta sparčiai ir būtina susivokti, kokias politines pasekmes turės jų sukelti pokyčiai. Siekiant išvengti neigiamų padarinių ir pasinaudoti ketvirtąja pramonės revoliucija, reikia investuoti į žmogiškąjį kapitalą, siekti platesnės skaitmeninės ekonomikos transformacijos ir produktyvumo didėjimo.

Pramonės įmonių skaitmeninimas ir perorientavimas, naujų investicijų pritraukimas, dirbančiųjų perkvalifikavimas aukštos pridėtinės vertės sritims, biotechnologijos, atsinaujinančių energijos išteklių diegimas – tai ilgalaikių investicijų sritys, kurios skatins šalies ekonomiką ir ilgainiui ją iš esmės pakeis. Tai sudarys sąlygas kokybinei Lietuvos ekonomikos transformacijai, subalansuotam vystymuisi, inovatyvaus, aukštą pridedamąją vertę kuriančio verslo plėtrai.

Šiandieniame pasaulyje tarpusavio santykiai yra grindžiami socialiniais ryšiais, išsilavinimu ir išsimokslinimu, aplinkos tausojimu, subalansuota plėtra, darna ir socialinio teisingumo, tolerancijos principais. Žmonijai kelia realią grėsmę jos pačios sukurtos problemos: aplinkos tarša, pažeista ekologija, todėl kyla poreikis išsaugoti moralines vertybes, orientuotis į sveiką ir saugią gyvenseną. Klimato kaita ir gamtinių sąlygų blogėjimas aiškiai parodė, kad žmogus privalo gyventi turėdamas atsakingą požiūrį į jį supantį pasaulį.

Siekiant išgyventi šiame pasaulyje, reikalinga ilgalaikė ekonominė, socialinė ir ekologinė tvarios plėtros strategija, atitinkanti dabartinę situaciją, nekenkianti ateities kartoms, tenkinanti jų poreikius ir svajones. Mes privalome eiti darnios raidos keliu ir siekti mažinti skurdą, įtvirtinti prasmingas gyvenimo nuostatas, patenkinti pagrindinius žmonių poreikius, išspręsti emigracijos problemas, užtikrinti darnią ekonominę ir politinę visuomenės raidą, išvengti neatitaisomai žalingo poveikio gamtai. Mūsų tikslas – klimatui draugiška, taupiai ir efektyviai išteklius valdanti aplinkos politika, kuri užtikrins visiems Lietuvos žmonėms gerovės valstybės vertybes. 

Žalioji energetika ir energetinis saugumas – esminiai šalies nepriklausomybės elementai. Tai gali būti pasiekta nuosekliai atsisakant iškastinio kuro naudojimo, pereinant prie alternatyvių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo ir apsirūpinant alternatyviais energijos šaltiniais per esamą ir būsimą energijos inžinerinę infrastruktūrą su Lietuvai draugiškomis saugios energijos kilmės šalimis.

Skatiname žaliosiomis investicijomis paremtą socialinę ekonominę plėtrą ir atsinaujinančios vėjo ar saulės energijos kūrimą, raginame tausoti aplinką, gamtos vertybes. Skatiname kurti stiprias ir savarankiškas socialines bendruomenes, puoselėti jų veiklą, kurti saugią, sveiką ir tvarią aplinką, kad bendruomenės tvarkytųsi pačios, o žaliųjų technologijų diegimas bendruomenėse ar jų ūkiuose taptų prioritetas. Sieksime plėsti miškus – juos naujai sodinti ir atsodinti, didinti medienos tūrį vienam hektarui, nes miškai – tai pagrindinė gyvosios gamtos buveinė ir ekologinės pusiausvyros veiksnys. 

Kaimą suvokiame plačiau nei žemės ūkio vietą, todėl keičiame valstybės požiūrį, valstybinio reguliavimo būdus galvodami apie regionų ateitį. Kaimas – unikali mūsų tautiečių gyvenamoji vieta su savita urbanizacija, gyvenimo būdu ir specifine veikla. Ūkininkavimo efektyvumą galima užtikrinti plečiant kooperaciją ir siekiant kiek įmanoma daugiau pagaminti baigtinių produktų jų auginimo vietoje, vengiant nerealizuojamos produkcijos ilgo transportavimo, bloginančio kokybę. Skatinsime ūkininkus rinktis ekologišką produktų gamybą. Žemės ūkio paskirties žemė turi priklausyti ją dirbantiems žmonėms.

Manome, tikslinga regionuose turėti specializuotus centrus, kurie teiktų konkrečią specialistų pagalbą agronomijos, naujų žemdirbystės ir ūkininkavimo būdų taikymo srityse bei organizuojant kooperaciją.

Mūsų siekis – kiek galima daugiau gaminti įvairių sveikų maisto produktų, kad iki minimumo būtų sumažintas importas, išskyrus egzotines rūšis, kurių Lietuvoje natūraliai turėti negalime. Apsirūpinimas savais maisto produktais didėjant geopolitiniams iššūkiams ir klimato pokyčiams pasaulyje tampa valstybės nacionalinio saugumo prioritetu. 

Skatinsime gamybą be atliekų ir žiedinę ekonomiką, didelį dėmesį skirsime ekonomikos infrastruktūros plėtrai: žvyrkelių asfaltavimo programai, automagistralėms tiesti, dujų tinklų plėtrai, elektroninėms paslaugoms tobulinti ir visoms transporto rūšims vystyti. 

Efektyviau išnaudosime Lietuvos kaip jūrinės valstybės potencialą šalindami kliūtis tranzitui per Klaipėdos usotą. Atnaujinsime darbus dėl naujo valstybės giluminio uosto vietos parinkimo ir  perspektyvos tai įgyvendinant.

  1. KULTŪRINĖ DEMOKRATIJA

Bendruomenė pribrendo apsispręsti, kas geriau – nežabota konkurencija visose gyvenimo sferose, jau daug kur peraugusi į antagonizmą, neapykantą, iš čia augančią ir patyčių bei skandalų „kultūrą“, ar vis dėlto – bendradarbiavimas, kurį mums diktuoja eksponentiškai augantis mokslo ir technologijų potencialas.

Kultūrinė demokratija vienija įvairių pasaulėžiūrų, skirtingų tikėjimų ir tautybių žmones. Kultūra turi užimti deramą vietą ir užtikrinti mūsų nacionalinės tapatybės išsaugojimą, visavertį veikimą globaliame pasaulyje. Dėl šios priežasties skatinsime kultūros, kaip tautinės savimonės formavimosi, pilietiškumo stiprinimo ir žmogiškųjų vertybių šaltinio, sklaidą, puoselėsime lietuvių kalbą ir etninę kultūrą, saugosime kultūros paveldą, ugdysime pagarbą valstybės istorijai ir tradicijoms.

Lietuvos kultūros politikos siekis – užtikrinti kultūros indėlį kuriant Lietuvos gerovės ir kūrybos visuomenę, orų nacionalinį ir europietišką tapatumą, socialinę ir ekonominę raidą, tarptautinį valstybės prestižą ir konkurencingumą. Siekdami gerinti kultūros ir jos paslaugų kokybę, prieinamumą ir dalyvavimo kultūrinėje veikloje sąlygas, tęsime visuomenės pripažinimo sulaukusias priemones ir sieksime: tobulinti kultūros politikos įgyvendinimą ir administravimą, užtikrinti tvarų kultūros finansavimą, didinti kultūros darbuotojų darbo užmokestį.

Lietuvos kultūrai išsaugoti ir plėtoti, jai atnaujinti ir stiprinti būtina demokratiška, atvira, visavertė, aktyvi valstybės politika kultūros srityje, kultūros infrastruktūros atnaujinimas. Skaidri ir efektyvi kultūros politika grindžiama demokratiniais jos formavimo ir įgyvendinimo principais, partneryste ir savireguliacijos mechanizmais, vykdant kultūros programas, plėtojant švietimą, mokslą ir meną, kultūrinę raišką ir jos industrijas, mažinant kultūrinę atskirtį. Svarbiausias mūsų uždavinys šioje srityje yra tai, kad švietimas, mokslas, menas ir kultūra būtų prieinami visiems, deramai finansuojami valstybės, o kūrėjai taip pat būtų vertinami, jų darbas gerai apmokamas. 

Laisvas žodis neturi nieko bendro su finansinės naudos siekiančia žiniasklaida. Šalia komercinės žiniasklaidos egzistuoja valstybės finansuojamos atviros bei skaidrios žiniasklaidos priemonės, kurios užsiima ne bulvaru ir skandalais, o bendruomenės švietimu bei informavimu. Būtina atsisakyti patyčių kultūros, politikos srityse, žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose. Patyčios turėtų būti prilygintos nesantaikos kurstymui, jas būtina viešai pasmerkti.

LRP įgyvendins švietimo reformą, kad visiems būtų sudarytos lygios galimybės gauti vienodą mokymosi kokybę, modernias ir aukšto lygio žinias. Švietimo kaita turi būti lanksti, kūrybiška, tenkinanti visuomenės poreikius ir suteikianti galimybes kiekvienam mokytis ir tobulėti visą gyvenimą. Mokymo programos turi užtikrinti įvairiapusio ugdymo pusiausvyrą, būti grįstos dabartiniais mokslo pasaulio ir gyvenimo pokyčiais, leisti įgyti reikiamas kompetencijas, užtikrinti darnios ir pilietiškos asmenybės brandą. 

Optimizuosime švietimo infrastruktūrą, gerinsime švietimo vadybą ir stiprinsim savivaldą, užtikrinsime mokytojų profesionalumą ir jų profesijos prestižą. Pedagogo profesijos prestižą padidinsime sukūrę šiuolaikinę jų ruošimo ir atrankos sistemą, pastoviai didindami pedagogų atlyginimus, modernizuodami jų pastovų kvalifikacijos tobulinimo procesą, regionuose jauniems mokytojams bus suteikiamas nemokamas būstas, kuris, atidirbus 5-7 metus švietimo sistemoje, taps jų nuosavybe.

Mokymosi kokybė regione negali būti blogesnė nei miestuose. Tačiau suprasdami talentų svarbą visuomenei, stengsimės juos išaiškinti ir puoselėti. Manome, kad būtų tikslinga kievienoje savivaldybėje sukurti natūralias ,,Talentų akademijas“, kuriose besimokantys gautų ne tik geras mokymosi ir gyvenimo sąlygas, bet ir visišką valstybės išlaikymą. Suprantama, tik tuo atveju, kad po to tam tikrą laiką dirbs Lietuvoje. Emigruodami privalės atlyginti valstybės suteiktą paramą, nes Lietuva nėra tokia turtinga, kad savo lėšomis talentais remtų turtingas šalis.

Pagal konkretaus regiono poreikius užtikrinsime, kad būtų sukurtas pakankamas ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas. Didinsime tėvams skiriamas valstybės lėšas susimokėti už vaikus, ugdomus lopšeliuose-darželius. Ne pelno siekiantys privatūs darželiai bei mokyklos galės gauti valstybės paramą. 

Nenaikinsime mažuose miesteliuose veikiančių mokyklų. Jei konkrečioje vietovėje yra per mažas mokinių skaičius, patalpas pertvarkysime į daugiafunkcius veiklos centrus, kur galės veikti lopšelis-darželis, mokykla, esant būtinybei – senelių namai arba tos vietovės gyventojų poreikiams reikalingų paslaugų centrai.

Tobulinsime šiandienę profesinio mokymo sistemą, apimančią pirminį ir tęstinį profesinį mokymą, derančią su darbo rinkos poreikiais, užtikrinančią darbinei karjerai būtinus specialiuosius ir bendruosius gebėjimus, kūrybiškumą, inovatyvumą ir verslumą.

Aukštasis mokslas – svarbus modernios europinės valstybės sektorius. LRP yra už visiems prieinamą, nemokamą universitetinį išsilavinimą (Lietuvos piliečiams nemokamos vienos specialybės bakalauro ir magistro išsilavinimą suteikiančios studijos lietuvių kalba). Siekdami užtikrinti mokslo ir studijų kokybę, aukštųjų mokyklų dėstytojų mokslinę karjerą ir prestižą, talentų pritraukimą, mokslo ir studijų institucijų tarptautinį konkurencingumą, didinsime finansavimą. Dėl ribotų valstybės finansinių išteklių ir efektyvesnio aukštajam mokslui skiriamų lėšų panaudojimo būtina pertvarkyti mokymo programas ir universitetų tinklą: specialistai turi būti rengiami atsižvelgiant į visuomenės poreikius, stiprinama akademinė laisvė ir skatinamas akademinės bendruomenės dalyvavimas, užtikrinamas teisėtumas, atskaitomybė ir skaidrumas valdant aukštąsias mokyklas.

  1. GEROVĖS LIETUVA

Lietuvos regionų partija sieks sukurti Gerovės Lietuvą, kurioje svarbiausia – Žmogaus oraus gyvenimo kokybė. To sieksime žingsnis po žingsnio, evoliucijos būdu, plėtodami demokratinio socializmo procesą keturiomis – politinės, socialinės, ekonominės ir kultūrinės demokratijos – kryptimis. Vadovausimės demokratinės valstybės principais ir užtikrinsime šių keturių krypčių darną, kurdami šiuolaikinę ir vieningą visuomenę. 

Gerovės Lietuvoje nebus kraštutinio individualizmo garbinimo, bet siekiama ekonomiškai, socialiai ir kultūriškai pažangų asmens interesą suderinti su visuomeniniais, bendrais interesais. Bus išgyvendinti nesutariančių pusių socialiniai konfliktai, įsivyraus socialinė taika ir santarvė.

Gerovės valstybės institucijos vykdys plačias socialines programas. Socialinis kolektyvas imsis atsakomybės už kiekvieno asmens gerovę, tačiau žmogaus laisvė nebus kaip nors suvaržoma ar pažeidžiama. Socialinė politika – solidari ir universali, todėl pasieks visus socialinius sluoksnius, įvairias visuomenės grupes, o socialinės teisės įgis tokią pačią pirmapradę svarbą kaip prigimtinės teisės.

Gerovės Lietuvoje visuomenė gyvens harmoningai, permainos įgyvendinamos susitarimo pagrindu. Žmogus įgis daugiau galimybių tik būdamas visuomeniškai aktyvus, egzistuos didesnė socialinių sluoksnių lygybė, bus orientuojamasi į vidurinį sluoksnį ir labiausiai socialiai pažeidžiamus piliečius. Labai ženkliai didės sukurto bendro gėrio perskirstymas per biudžetą, garantuotas visuotinis užimtumas ir kūryba, prieinamos gydymo paslaugos ir darni aplinka. 

Tokią Lietuvą, kurioje gera gyventi visiems, gali sukurti tik Jūsų palaikoma, remiama LRP.

Lietuvos tolesnė pažanga gali būti pasiekta užtikrinus šalies konkurencingumą ir nuolatinę plėtrą. Stipri ekonominė ir socialinė demokratija, universali socialinė apsauga, nemokamas mokslas, parlamentinė demokratija ir iš to išplaukiantis socialinis stabilumas gali užtikrinti sėkmę.

 Siūlome Lietuvai pasirinkti gerovės ir kūrybos visuomenės raidos kelią, grindžiamą bendradarbiavimu bei kūrybinių žmogaus galių išlaisvinimu, vadovaujantis naujausiais dabarties mokslo pasiekimais spartinti šalies pakilimą

Lietuvos regionų partijos pirmininkas                                                JONAS PINSKUS

Patvirtina: neeiliniame LRP suvažiavime 2021 m. liepos 29 d.

Siekiame

Sėkmės, kūrybiško darbo, telkiančio bendraminčius bendram tikslui – gerinti mūsų valstybės žmonių gyvenimo kokybę, drąsiai priimti iššūkius. Ne tuščiažodžiauti ar vaikytis asmeninių interesų, bet realiai dirbti, iškovojant gyventojų pasitikėjimą Lietuvos regionų partija!   Stiprūs regionai -stipri Lietuva! 

Mus REMIA