Regionų partijos kandidatai

Šių metų birželio 9 d. kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis rinksime Europos Parlamentą (EP). ES valdymas yra gana sudėtingas, todėl norime visiems priminti, kad Europos Parlamentas yra viena iš trijų ES teisėkūros institucijų, be  Europos  Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos (EK), tačiau ji turi išskirtinį bruožą - tai vienintelė ES valdžios grandis, kurią tiesiogiai renka ES šalių piliečiai. 

Lietuvos regionų partija (LRP) neabejoja mūsų šalies pasirinkimu 2004 metais įstoti į Europos Sąjungą ir tarptautinį gynybos aljansą NATO. Būdami ES ir NATO nariai, turime laikytis pamatinių demokratijos principų, kad šiose organizacijose neturi būti privilegijuotųjų, o vyrauti lygiateisių partnerių santykiai. Visi turime lygias teises diskutuoti apie kylančius iššūkius ir kritiškai vertinti mūsų laikų problemas bei siūlyti jų sprendimo būdus.

LRP atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvos Respublikos rinkėjai 5 metų kadencijai išrenka 11 atstovų į EP, deja, dauguma jų tapę europarlamentarais primiršta, jog jie atstovauja Lietuvos Respublikai ir jos piliečiams. Tai lemia keli veiksniai:

• trūksta europarlamentarų atsakomybės juos išrinkusiems Lietuvos piliečiams;
• būdami skirtingų Lietuvos partijų atstovai, išrinkti į EP, europarlamentarai išsiskirsto į nuo žmonių interesų nutolusias politines grupes ir europines partijas;
• šie 11 EP narių nepakankamai bendradarbiauja su Lietuvos valdžios nacionalinėmis institucijomis;
• kai kurie Lietuvos deleguoti atstovai netinkamai vertina darbo Europos Parlamente svarbą bei atsakomybę savo šaliai ir savo elgesiu kompromituoja pačią ES piliečių atstovavimo ir, svarbiausia, jų lūkesčių įgyvendinimo politiką.

LRP kritiškai žvelgia į esamą situaciją ir pasisako už būtinybę sukurti veiksmingą ir atsakingą Lietuvos piliečiams EP narių veiklos sistemą. Mūsų į EP išrinkti nariai pasižada ją įgyvendinti.

Be to, atkreipiame dėmesį į tai, kad EP nesprendžia visų mūsų valstybei ir žmonėms iškylančių problemų. Daugelis jų yra nacionalinių valstybių parlamentų ir vyriausybių kompetencija. Todėl LRP programoje susitelkiame tik į tas sritis, kurios yra ES valdžios institucijų kompetencija. Į kylančius iššūkius ir jų sprendimo būdus žvelgiame atliepdami laikmečio aktualijas.

LRP siūlymai dėl principinių nuostatų, kurios būtų veiksmingos ir naudingos nacionalinėms valstybėms bei visai ES.

I. Mažinti socialinę atskirtį tarp ES valstybių narių, regionų ir gyventojų  

LRP nuomone, būtina šalinti įvairius atskirtį lemiančius veiksnius ir skatinti visuomenės  įtrauktį bei lygias galimybes. 

Ekonominė nelygybė yra svarbus socialinės atskirties veiksnys. Politika, kuria skatinamas darbo vietų kūrimas, orus darbo užmokestis, socialinė apsauga ir galimybė naudotis finansinėmis paslaugomis gali padėti mažinti skurdą ir didinti ekonominę įtrauktį. Be to, remiant verslumą ir smulkųjį verslą marginalizuotose bendruomenėse, galima sukurti ekonominių galimybių joms tapti finansiškai nepriklausomoms.

Laisvai prieinami socialinės apsaugos tinklai, pavyzdžiui: bedarbio pašalpos, sveikatos priežiūra, parama būstui ir parama maistu, yra labai svarbūs remiant pažeidžiamas gyventojų grupes ir užkertant kelią socialinei atskirčiai. Vyriausybės turėtų stiprinti ir plėsti socialinės apsaugos programas, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

Būtina skatinti socialinę sanglaudą, nes tik stiprių socialinių ryšių kūrimas asmenims gali padėti kovoti su socialine atskirtimi. Bendruomeninės iniciatyvos, pavyzdžiui: kaimynystės asociacijos, kultūriniai renginiai ir laisvalaikio programos, gali suartinti žmones, skatinti socialinę sąveiką ir mažinti atskirtį.

Privalu šalinti struktūrines kliūtis, pavyzdžiui: sveikatos priežiūros, transporto, įperkamo būsto trūkumo, kurios gali didinti socialinę atskirtį. Šių kliūčių šalinimo politika: gerinant infrastruktūrą, plečiant viešąsias paslaugas ir įgyvendinant miestų planavimą, kuriame pirmenybė teikiama integracijai, padės kurti teisingesnę ir harmoningesnę visuomenę.

ES valdžios institucijų pažadas, kad išmokos ūkininkams bus suvienodintos, vis dar neįgyvendintas. Lietuvoje jos sudaro tik apie 80 proc. ES vidurkio. Konkuruoti bendroje rinkoje galima tik sukuriant vienodas sąlygas visiems dalyviams. Padidintas Europos socialinis fondas, skiriamas ES Rytų bloko valstybėms, sumažintų socialinę atskirtį, tuo tarpu ES turėtų imtis siūlomų esminių pertvarkos priemonių.

Norėdama sumažinti jaunimo socialinę atskirtį, LRP teikia šiuos siūlymus:

• didinti švietimo ir mokymo galimybes, skatinant jaunimo užimtumą;
• remti kultūrinių mainų ir tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvas;
• investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų sprendžiami ateities iššūkiai ir kuriamos naujos galimybės;
• pritarti politikai, kuri spręstų jaunimo nedarbo problemą, skatintų verslumą ir užtikrintų lygias galimybes visiems jauniems europiečiams.

LRP siūlo šią problemą spręsti per šeimos prizmę, nes socialinės atskirties problemos dažniausiai susikuria asocialiose arba nepritekliuje ne dėl jų kaltės gyvenančiose šeimose. Privalome stiprinti šeimos institutą, kaip esminę valstybės ląstelę, ir vaikų gyvenimo bei formavimosi terpę. Todėl visas dėmesys: tiek nacionalinių valstybių, tiek bendros ES politikos, turi puoselėti šeimą, ją vertinti ir jai padėti. Ginsime tradicines mūsų valstybės ir šeimos tradicijas.

LRP siūlo šiuos darbo santykius apimančius ekonominės plėtros ir darbo vietų kūrimo uždavinius:

• skatinti verslumą ir remti mažas bei vidutinio dydžio įmones, mažinant biurokratines kliūtis ir teikiant finansines paskatas;
• investuoti į švietimo ir mokymo programas, kad būtų užtikrinta kvalifikuota darbo jėga, atitinkanti šiuolaikinės ekonomikos poreikius;
• skatinti inovacijas bei mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad būtų užtikrintas aukštųjų technologijų sektorių augimas;
• modernizuoti mokymo programas, kad į jose būtų stiprinami skaitmeniniai įgūdžiai, kritinis mąstymas ir aplinkosauginis sąmoningumas;
• skatinti mokymosi visą gyvenimą galimybes, kad asmenys galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkų.

Senstančios visuomenės iššūkiams spręsti būtinas įvairiapusis požiūris, apimantis įvairius sveikatos priežiūros, socialinės paramos, ekonominės politikos ir technologinių naujovių aspektus: užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, investicijas į geriatrinės priežiūros įstaigas, kad vyresnio amžiaus pacientams būtų teikiamos reikalingos paslaugos. Reikia skatinti vyresnio amžiaus žmonių socialinę įtrauktį ir dalyvavimą bendruomenėje, vykdant programas, kuriomis skatinamos socialinės, rekreacinės ir edukacinės veiklos: steigti senjorų centrus, bendruomenės klubus ir plėsti savanorystės galimybes, kad būtų kovojama su vyresnio amžiaus žmonių vienatve ir izoliacija; pasirūpinti pensinio amžiaus žmonių  finansiniu saugumu, stiprinant pensijų sistemas, plečiant socialinio draudimo išmokas ir įgyvendinant patvaraus pensijų kaupimo bei investavimo politiką; suteikti paramą ir reikalingus išteklius neformaliems slaugytojams, įskaitant šeimos narius ir draugus, kurie dažnai atlieka svarbų vaidmenį slaugant pagyvenusius žmones. Šiems pokyčiams reikalingas vietinis, nacionalinis ir tarptautinio lygmens pritarimas, kad vyresnio amžiaus žmonių poreikiams būtų teikiama pirmenybė ir sprendžiamos sisteminės problemos, turinčios įtakos senėjančiai visuomenei. Formuosime politiką, skatinančią sveiką senėjimą, senatvei palankią aplinką ir saugančią vyresnio amžiaus žmonių teises.

ES valstybės narės didžiąja dalimi yra atsakingos už sveikatos paslaugų ir medicininės priežiūros organizavimą ir teikimą. Todėl ES vaidmuo sveikatos politikoje skirtas papildyti valstybių narių politiką ir padėti koordinuoti veiksmus globalių krizių, tokių kaip Covid-19 pandemija, atveju bei užtikrinti pacientų teises į tarp valstybių narių suderintas sveikatos priežiūros paslaugas.

Be to, sveikatos srityje ES priima teisės aktus ir rekomendacijas žmonėms apsaugoti, kuriais reglamentuojami, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros produktai ir pacientų teisės.

ES lygmeniu bendradarbiaujant lengviau spręsti bendrus sveikatos apsaugos srities uždavinius, susijusius, pavyzdžiui, su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, vėžinių susirgimų prevencija ir efektyviu gydymu, kokybiškų ir tinkamai ištirtų vakcinų kūrimu, gamyba ir pirkimu, organų donoryste ir transplantacija ir kt. Visa tai būtina toliau tobulinti ir plėtoti, kad valstybių narių ir regionų atskirtis mažėtų ir sveikatos apsaugos bei priežiūros srityje.

Regioninės sveikatos politikos kontekste paminėtina vaistininkų indėlio sveikatos priežiūros sistemoje didinimo, farmacinės rūpybos plėtros, farmacinių paslaugų ir vaistų prieinamumo didinimo atokiose vietovėse ir regionuose svarba visos ES mastu.

Kadangi daugumoje socialinių sričių: sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos ir kitų, didžiausia atsakomybė tenka nacionalinėms valstybėms, manome, kad ES vaidmuo čia turėtų remtis geriausios patirties sklaida ir bendrų uždavinių sprendimo koordinavimu, siekiant užtikrinti aukštą ES valstybių narių piliečių gyvenimo kokybę ir atskirties visose srityse mažinimą. 

II. Mažinant skirtumus, užtikrinti regioninę plėtrą Europos Sąjungoje

 Būtina finansinė parama investicijoms regionuose, kuriuose BVP vienam gyventojui yra mažesnis. Daugiausia dėmesio skiriant tokioms sritims kaip: infrastruktūra, inovacijos, švietimas ir darbo vietų kūrimas, ekonominės ir socialinės darnos tarp ES valstybių narių ir regionų kaip  sanglaudos politikos garanto kūrimas.

Infrastruktūros, transporto tinklų, ryšių sistemų ir energetikos tinklų plėtra skatins investicijas ir ekonomikos augimą ES regionuose. Konkurencijos pranašumo įgijimas regionuose per investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas kurs aukštos kokybės darbo vietas. Skaitmeninimo skatinimas ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūros gerinimas prisidėtų mažinant regionų atskirtį ir atvertų naujų ekonomikos augimo, inovacijų ir konkurencingumo galimybių. Dėmesys ES finansavimo programoms, remiančioms mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą visoje ES – galimybė Lietuvos regioninei plėtrai. Tarpvalstybinio, tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo iniciatyvos skatina regionų dalijimąsi žiniomis, ištekliais ir gerąja patirtimi, siekiant abipusės naudos.

Regionų žmogiškojo kapitalo patrauklumo didinimas įmanomas pasitelkiant investicijas į švietimą ir įgūdžių ugdymą – kvalifikuotų specialistų ruošimą.

Kalbant apie regioninės plėtros strategijos veiksmingumą būtina akcentuoti tvarumą, kuris padeda išsaugoti gamtos išteklius, apsaugoti aplinką ir užtikrinti ilgalaikiškumą. Iniciatyvos, kuriomis skatinama atsinaujinančioji energija, efektyvus išteklių naudojimas ir ekologijos praktika, gali paskatinti tvarų augimą ES regionuose. Veiksmingos valdymo struktūros ir koordinavimo mechanizmai nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu yra labai svarbūs įgyvendinant nuoseklias regioninės plėtros strategijas ir siekiant kuo didesnio, ilgalaikio ES finansavimo poveikio.

Šios priemonės ES gali toliau skatinti subalansuotą ir tvarų vystymąsi įvairiuose regionuose, užtikrinant ekonominę gerovę, socialinę įtrauktį ir teritorinę sanglaudą. 

III. Užtikrinti ekonomikos augimą, verslumo skatinimą, laikantis žaliojo kurso politikos plėtros

Tik ekonomiškai pajėgios valstybės užtikrins ir ES stiprybę bei jos gyvybingumą. Ekonomikos stabilumas ir augimas yra ES saugumo bei stabilumo ateityje garantas. Ekonomikos skatinimo politika, užtikrinanti ne tik vyriausybių išlaidų ir įplaukų reguliavimą, grindžiamą atsakinga fiskaline politika, bet ir rinkos stiprinimą, išvengiant viešųjų finansų deficito ir perteklinės skolos problemų. Atsižvelgiant į ekonominius iššūkius, su kuriais susiduria daugelis ES valstybių narių, daug dėmesio turi būti skiriama klausimams, susijusiems su ekonomikos augimu, darbo vietų kūrimu, fiskaline politika ir finansiniu stabilumu. ES turi numatyti strategijas, kaip skatinti ekonominę gerovę ir mažinti nelygybę valstybėse narėse ir tarp jų.

LRP pasisako už šiuos veikimo būdus:

• ekonomikos augimo skatinimą, inovacijas ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą Lietuvoje ir visoje ES;
• paramą iniciatyvoms, kuriomis siekiama stiprinti bendrąją rinką, užtikrinant aukštą vartotojų teisių apsaugos lygį;
• MVĮ sąlygų gerinimą gauti finansavimą ir ekonominių skirtumų mažinimą tarp ES regionų;
• priemonių nedarbui ir nelygybei mažinimą.

Kalbant apie ekonomikos augimą, būtina atsižvelgti į žaliojo kurso politiką, kuri gali būti užtikrinama investuojant į atsinaujinančią energiją ir tvarią infrastruktūrą, stiprinant aplinkosaugos taisyklių vykdymo užtikrinimą, žiedinės ekonomikos principų skatinimą ir atliekų mažinimą. Tai svarbu daryti atsižvelgiant į individualių valstybių narių situaciją ir galimybes.

Aplinkos tvarumas galimas tik įsipareigojus siekti plataus užmojo tikslų mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, pereiti prie atsinaujinančiosios energijos ir saugoti biologinę įvairovę. LRP pritaria ES politikai, kuria skatinamas tvarus žemės ūkis, žiedinės ekonomikos praktika ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Tačiau to būtina siekti nesumažinant ES, valstybių narių ir jų regionų konkurencingumo globalios ekonomikos ir karinių konfliktų kontekste.

IV. Užtikrinti vieningą, ES nacionalinių valstybių interesus atitinkančią, užsienio politiką 

Pagrindinis uždavinys norint to pasiekti -- susitarti dėl kelių esminių užsienio politikos principų:

• bendra ES užsienio politika bus vykdoma tik tokia apimtimi, kad būtų pasiektas visų ES valstybių konsensusas;
• ES užsienio politikai koordinuoti besąlygiškai turi būti parinktas patyręs aukšto intelekto ir diplomatinių sugebėjimų turintis lyderis, kuris sugebėtų burti, o ne supriešinti dalyvius;
• ES nacionalinėms valstybėms turi būti aiškiai suvokiama bendros užsienio politikos nauda, sprendžiant iškilusius sudėtingus geopolitinius iššūkius;
• ES nacionalinės valstybės turi suverenią teisę vystyti dvišalę savo užsienio politiką su sąlyga, kad ji negriautų aukščiau minimų bendrų susitarimų ir principų.

Bendros LRP nuostatos dėl ES ir nacionalinių valstybių užsienio politikos yra:

• taikus sambūvis su visomis valstybėmis, su kuriomis galima susitarti dėl lygiaverčių santykių ir kurios laikosi tarptautinės teisės normų;
• visų probleminių klausimų sprendimai priimami dialogu, nuolatine diskusija, išvengiant bet kokios agresijos;
• smerktina agresija ir bandymai kitais būdais kištis į kitos valstybės vidaus reikalus;
• kiekviena nacionalinė (ne tik ES) valstybė pasirenka savo tradicinį gyvenimo būdą;
• nepriimtina ir smerktina revanšistinė, agresyvi politika, daranti destruktyvią įtaką kitoms valstybėms;
• užsienio politika pirmiausiai privalo užtikrinti savo valstybės piliečių interesus ir pasitarnauti jų gerovei.

Tarptautinis valstybių bendradarbiavimas turi būti grindžiamas principais, išdėstytais Jungtinių Tautų Chartijoje. Juk tik suvereni lygybė, teritorinis vientisumas ir politinis nepriklausomumas, nesikišimas į valstybių narių vidaus reikalus, taikus ginčų sprendimas, kolektyvinis saugumas, pagarba žmogaus teisėms, nediskriminavimas, tarptautinis bendradarbiavimas, geranoriškumas yra taikos garantas, sprendžiant pasaulines problemas.

Šiais principais grindžiama veikla, skatinanti taiką, saugumą, vystymąsi ir užtikrinanti žmogaus teises visame pasaulyje. Jie atspindi organizacijos įsipareigojimą puoselėti teisingesnį, taikesnį ir klestintį pasaulį.

 

V. Vienas iš svarbiausių ES uždavinių – sukurti ES gynybos sistemą NATO sudėtyje 

 

Poreikio priežastis – po 77 taikos metų Europoje vykstantis karas ir atgimusios revanšistinės imperinės Rusijos, subyrėjusios Sovietų Sąjungos ir Putino režimą remiančių valstybių naudos siekiai.  Stebime kai kurių Vakarų valstybių tam tikrą blaškymąsi šiuo istoriškai labai pavojingu Europai ir visam pasauliui laikotarpiu. Negalime neįvertinti nerimą keliančių signalų, pasiekiančių iš JAV politikų elgesio ir jų viešos pozicijos pateikimo. Todėl ES negali laukti, kai jaučiama karo grėsmė. Esame tapę pafrontės zona, todėl LRP ir siūlo nedelsiant imtis kurti autonomiškai veikiančią ES gynybinę sistemą.

ES gynybinės sistemos sukūrimas turi sustiprinti NATO. ES gynybos sistema numatytų tokią NATO valdymo ir veikimo konfigūraciją, kurioje aiškiai išsiskirtų ES valstybių aljanso narių atskiras dėmuo – galimybė veikti savarankiškai, ypač Europos teritorijoje, iškilus tokiam poreikiui.

ES gynybinės sistemos sukūrimas turėtų apimti prevencines priemones prieš geopolitinę konkurenciją saugumo srityje, ideologinius konfliktus ar siekį išlaikyti valdžią nedemokratinėmis priemonėmis. Siūlome tiksliai apibrėžti ES šalių įsipareigojimus, veiksmus ir sankcijas, susijusias su šalių ginklavimusi,  karais per trečiąsias šalis (proxy wars) ir karais dėl išteklių, dezinformacijos ir propagandos sklaida, ekonominiu eksploatavimu, valstybių remiamu terorizmu, ginklų platinimu, atsisakymu dalyvauti diplomatijoje, tarptautinės teisės pažeidimais, religiniu ir ideologiniu ekstremizmu.

Norint pašalinti šias kliūtis taikiai, reikia bendrų tarptautinės bendruomenės pastangų, įskaitant diplomatines iniciatyvas, efektyvius konfliktų sprendimo mechanizmus, taikos palaikymo operacijas ir paramą geram valdymui bei ekonominiam vystymuisi. Minėtas pastangas gali užtikrinti sukurta ES gynybos sistema. Suprasdamos ir kovodamos su veiksmais, kurie trukdo taikai, suinteresuotosios šalys gali siekti taikesnio ir stabilesnio pasaulio.

Dabar taikomų sankcijų poveikis nėra veiksmingas, daromo spaudimo nepakanka, kad agresorius keistų savo veiksmus, gerbtų kitų šalių suverenitetą, susilaikytų nuo agresyvių karinių veiksmų arba spręstų žmogaus teisių pažeidimo problemą.

Svarbu, kad ES politikos formuotojai atidžiai apsvarstytų galimą sankcijų poveikį, atsižvelgdami į pageidaujamus sankcijų rezultatus. Be to, siekiant užtikrinti ilgalaikį stabilumą ir saugumą, spręsti tarptautinius ginčus ir konfliktus labai dažnai svarbios ir diplomatinės priemonės.

Gynybinės sistemos svarbi sudedamoji dalis – gerai išvystyta šiuolaikinė karinė pramonė, kurios dermė turėtų apimti visas sąjungininkes, nes tik užtikrinamas naudojamų sistemų suderinamumas yra maksimaliai veiksmingas. Todėl gaminant ar įsigyjant ginkluotę, karinę įrangą ar jų dalis, svarbus valstybių planų bei prioritetų suderinamumas.

LRP laikosi tokios nuomonės, kad ES pajėgi pati pasigaminti beveik visą reikiamą karinę ginkluotę ir amuniciją. Ši veikla privalo būti tiksliai koordinuota, atsižvelgiant į atskirų valstybių pajėgumą ir galimybes. Tuo, kuo negali ES apsirūpinti pati, tikslinga vykdyti per bendrus centralizuotus pirkimus. Ir, svarbiausia, šiuos darbus reikia pradėti vykdyti nedelsiant.

VI. Užtikrinti ES išorinių sienų saugumą ir užkardyti nelegalią migraciją 

ES išorinio pasienio ruože būtinas visų ES narių diplomatinis dalyvavimas, padėsiantis užtikrinti strategines priemones galimoms grėsmėms numatyti ir užkirsti.

Parama sienų saugumui. Būtina suteikti techninę ir finansinę paramą ES išorės pasienio šalims, sustiprinti sienų saugumo infrastruktūrą, įskaitant stebėjimo sistemas, patrulinius ir pasienio kontrolės punktus.

Privalu skatinti glaudesnį ES valstybių narių ir kaimyninių šalių bendradarbiavimą sienų valdymo, teisėsaugos ir dalijimosi žvalgybos informacija srityse. Bendros iniciatyvos, pavyzdžiui: patruliavimas, keitimasis informacija, gali padidinti sienų saugumą ir spręsti bendras saugumo grėsmes bei padėti užkirsti kelią nelegaliai migracijai, kontrabandai ir kitai tarptautinei nusikalstamai veiklai.

Pasienio zonose aktualus žmogaus teisių ir tarptautinės teisės laikymosi skatinimas, visuomenės įtrauktis remiant pilietines visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus.

Stiprindama regioninio bendradarbiavimo iniciatyvas, skatindama stabilumą, gerovę ir gerą valdymą, Europoje ES privalo prisidėti prie ilgalaikio stabilumo ir saugumo pasienio regione.

Stipri sienų kontrolė – saugumo garantas ES gyventojams ir priemonė užkirsti kelią nelegaliai migracijai. ES pasienio saugumo užtikrinimas galimas investuojant į technologijas ir glaudesnį valstybių narių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą.

Būtinas dialogas ir bendradarbiavimas su ES visuomene, kad migracijos politika būtų paremta įrodymais, supratingumu ir solidarumu, užtikrinant prieglobsčio sistemos sąžiningumą, veiksmingumą ir nuoseklumą visose ES valstybėse. Turėtų būti vykdomos prieglobsčio procedūros, legalių migrantų integracija į priimančiąją visuomenę mokant kalbų, suteikiant galimybių mokytis, gauti išsilavinimą, sveikatos priežiūros paslaugas bei įsidarbinti. Integracijos pastangos turėtų būti skirtos konkretiems migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų poreikiams tenkinti. ES valstybių narių, taip pat ES nepriklausančių šalių bendra atsakomybė ir naštos pasidalijimas gali padėti veiksmingiau valdyti migraciją ir spręsti bendras problemas. Bet svarbiausia priemonė kovojant su nelegalia imigracija ES – prisiimta atsakomybės už ES išorinių sienų priežiūrą.

VII. Diegti skaitmenizavimą, užtikrinant ES piliečių saugumą ir privatumą 

LRP pripažįsta, kad skaitmeninimas, ypač pasitelkiant dirbtinį intelektą, jau dabar turi milžinišką ir sparčiai augantį potencialą šiuolaikinėje visuomenėje, faktiškai visose jos veiklos srityse. Kaip ir kiekviena naujovė, ji turi ir grėsmių. Todėl visose Europos Sąjungos politikos srityse privalo būti nustatyti griežti skaitmenizavimo įgyvendinimo ir priežiūros reglamentai. Bendroji skaitmeninė politika turi užtikrinti laisvą skaitmeninį prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimą tarp valstybių narių, turi pašalinti internetinės prekybos kliūtis, suderinti skaitmeninio turinio ir autorių teisių taisykles, skatinti e.prekybą ir, svarbiausia, didinti kibernetinį saugumą. Skaitmeninių technologijų svarba, skatinant ekonomikos augimą ir didinant visuomenės gerovę, neišvengiama dėl investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą, įgūdžių ugdymą ir skaitmeninį raštingumą. Skaitmeninė pramonės šakų transformacija ES skatina tradicinių pramonės šakų skaitmeninimą, kuris turi būti nukreiptas į pagalbą, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), įsisavinant skaitmenines technologijas, siekiant padidinti našumą, efektyvumą ir konkurencingumą.

Skaitmenizavimą turi lydėti skaitmeninis suverenumas ir duomenų saugumo strategija ir valdymas. Tokių iniciatyvų kaip Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) ir Duomenų valdymo įstatymas, kuriomis siekiama sukurti patikimo dalijimosi duomenų ir duomenimis grindžiamų inovacijų sistemą, nepakanka. Privalu didinti kibernetinio saugumo atsparumą tokiomis priemonėmis, kurios numatytos ES kibernetinio saugumo akte ir Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvoje (direktyva dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo). LRP pasisako už skaitmeninio ES suvereniteto įtvirtinimo būtinybę, skatindama Europos vertybes, nustatant skaitmeninės srities standartus ir reglamentus. Turi būti suformuotos europinės skaitmeninių technologijų normos ir standartai, skatinantys skaitmeninės prekybos ir inovacijų partnerystės ir tarpvalstybinių problemų sprendimus, pavyzdžiui, kibernetinių grėsmių ir skaitmeninės atskirties.

LRP pasisako už šias veiksmų kryptis:

• investicijas į skaitmeninę infrastruktūrą, kibernetinį saugumą ir skaitmeninių įgūdžių mokymą, kad būtų skatinama skaitmeninė įtrauktis ir inovacijos;
• didžiųjų technologijų bendrovių reguliavimą, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir apsaugoti vartotojų teises;
• ES valstybių narių bendradarbiavimo gynybos ir saugumo klausimais stiprinimą;
• investicijas į gynybos pajėgumus, skirtus kovoti su kylančiomis grėsmėmis, įskaitant kibernetines atakas ir terorizmą;
• ES reglamentai, kuriais saugomas duomenų privatumas, skatinama sąžininga konkurencija skaitmeninėje rinkoje ir užtikrinama technologijų įmonių atskaitomybė.

Mūsų tikslas – sąžiningas, atsakingas ir atviras atstovavimas Lietuvos žmonėms Europos Parlamente.

Mes pasirengę išjudinti sąstingį ir kviečiame balsuoti už mus, duodami garbės pažadą – apie darbą, priimamus sprendimus, jų įtaką Lietuvai žinosite viską. 

 

 Lietuvos regionų partijos kandidatus į Europos parlamentą rasite  ČIA